Pietų Lietuva

Alytus. Žinomo sportininko Artūras Skvirbos teigimu, šio miesto apylinkėse ir rajone vis gyrėsi neblogu kibimu. Nemune gerai kimba tiek šapalai ir ūsoriai, tiek ir karšiai. Po keletą auksašonių per rytmetį išsėdėti yra normalu. Pajudėjo karšiai ir ežeruose. Kas gaudo – laimikiais nesiskundžia. Toliau tebekimba ir lynai. Gana neblogai pasigauna ir ešerių. Keista, bent nepaistant karščio, gana kimba ir lydekos.

Marijampolė. Paežerių tvenkinyje (Vilkaviškio ežere) toliau neblogai kimba sterkai bei papuola vienas kitas šamukas. Šešupės užtvankoje pajaukinus neblogai kimba karšiai. Ypač gerai pagauna tiek, kas žvejoja uodo trūklio lervomis. Šįmet šis masalas net ir vandeniui sušilus kažkodėl geriausia vilioja plačiašonius. Šešupės įlankose, atšilus orams, dar geriau kimba lynai. Na, o pačioje Šešupė neblogai visi gaudo šapalus. Tad galima spręsti, kad bent šiame regione karščiai tik suaktyvino žuvį, o ne atvirkščiai.

Vidurio Lietuva

Kaunas. Kauno mariose iš abiejų krantų naktimis gerai kimba karosai ir karšiai. Džiaugiasi ir sterkininkai – sutemus pavyksta pagauti gal ir ne daug, bet visai gražių egzempliorių. Dienos metu, spiningaujant pagauti imamo dydžio sudėtinga. Tačiau velkiautojai nesiskundžia.

Vilniečiai įsigudrino šiame vandens telkinyje gaudyti kilograminius ešerius. Reguliariai pagauna 1-1,2 kg kuprių. Gaudo sekliai, naudodami drop-shot ir kitas džigavimo technikas.

Nemune, pačiame mieste ir žemiau jo, ant paviršinių masalų neblogai kimba meknės. Pasitaiko ir šamų – mano bičiulis Tomas Mykolaitis spiningu prieš kelias diena ištraukę 13 kilogramų šamioką.

Spiningai valtyje

Jonava. Neris tuštoka. Todėl daug kas „persikraustė“ į šio rajono karjerus ir tvenkinius, kur žvejoja karšius ir kitą „baltą‘ žuvį. Karšiai čia aktyvūs – kimba vidury dienos, per pačius karščius.

Vilnius, Trakai. Ežeruose apie Vilnių, tiek Trakų, tiek Molėtų pusėse pastebimai suaktyvėjo ešeriai. Gerai kimba tiek gaudant guminukais, tiek tvičingaujant vobleriais. Paprastai toks sujudimas prasidėdavo birželio viduryje, bet šiais metais viskas anksčiau.

Plūdinės žūklės mėgėjai masiškai gaudo beveik visur lynus. Parduotuvėse šluojami lyniniai jaukai, kabliukai, plūdės. Neryje – pats šapalų ir salačių metas. Tiek pačiame mieste, tiek už jo ribų krantus nustoję daug spiningautojų, medžiojančių šias žuvis nedideliais vobleriais ir kitais mažais masalais.

Rytų ir Šiaurės Lietuva

Molėtai. Su lydekom ežeruose liūdnai. Užtat gerai pradėjo kibti karšiai. Sigitas Lukšta, žymus šio krašto spiningautojas sakėsi irgi perėjęs prie „baltų“ žuvų žūklės, tačiau ...spiningu. Praeitą vakarą pavyko taip pagauti karšį. Šį – ne. Užtat labai puikiai mikromasalus graibsto raudės. Pasitaiko sveriančių iki pusės kilogramo ir net daugiau.

Baltieji Lakajai vasarą

Pasvalys, Pakruojis. Mūšoje dar krenta karkvabaliai ir juos neblogai čiumpa ne tik šapalai, bet ir salačiai. Turėtų čia pradėti kibti ir karšiai, bet labai dideliais laimikiais bent kol kas niekas nesidžiaugia. Prie Pakruojo, vadinamame Dvariukų patvankoje neblogai kimba karosai, karšiai ir lynai. Beveik visuose aplinkiniuose tvenkiniuose girdėti, jog gaudomi karosai.

Zarasai. Lydekos gilesniuose vandens telkiniuose atšilus orams pasitraukė į gylius. Bičiulis bandė jas žvejoti Čičirio ežere – visi kibimai buvo 9-10 metrų ir didesniuose gyliuose. Pakraščiai tušti. Mikromasalus neblogai stvarsto ne itin įspūdingo dydžio ešeriokai.

Kimba lynai. Tiek Antalieptės marių užpelkėjusioje dalyje, tiek ir daugelyje ežerų. Girdėti, kad pagauna ir karšių. Tad nemaža dalis žvejų jaukinasi ir pradeda jų žūklės sezoną.

Sartų ežere naktimis, gaudant dugninėmis su žuvies gabaliuku pusėtinai kimba sterkai, unguriai ir nedideli šamukai. Vieną kitą sterką sugauna ir spiningautojai.

Baltieji Lakajai vasarą

Vakarų Lietuva

Sterkai neblogai kimba Nemune, šiek tiek blogiau – Skirvytėje. Dar blogiau – Atmatoje. Kuršių mariose ties Kiaulės nugara jų kibimas tapo nepastovus, tad galima sakyti, kad čia šiuo metu žvejoti neverta. O štai ešeriai pasidavę Atmatos pusėn, kimba prie žiočių. Minijoje, ypač vakarais ir naktį labai puikia kimba šapalai ir meknės. Dabar geriausias jų žūklė laikas. Aplinkiniuose ežeruose, karjeruose labai suaktyvėjo lynai. Daugumas mėgstančių gaudyti taikią žuvį orientuojasi į juos. Tuo tarpu karosų metas mariose jau akivaizdžiai praėjo.

Jūroje dar galima pagauti vieną kitą vėjažuvę, bet šiaip jų sezonas jau tikrai baigėsi. Menkių niekas jau nebeplaukia – visi gaudo sterkus. Tad neaišku, ar jos dar laikosi Karklėje ir kitose įprastinėse vietose.

Jurbarkas, Raudonė, Plokščiai. Prieš savaitę pusantros Nemune gerai kibusios meknės ir karšiai kažkodėl nusiramino. Veną kitą dar eina pagauti, bet masinio kibimo nėra. Tačiau naktimis, prie rėvų meknės kimba neblogai. Tik šapalai kažkodėl ramūs – gal dar virškina grambuolius...

Kokia iš viso to padaryti išvadą? O gi tokią, kad stoję karščiai žuvų aktyvumo ne tik nepablogino, bet netgi pagerino. Sušilęs vanduo sujudino daugelį žuvų. Vienintelis skirtumas – planuojant žvejybą, geriau orientuotis vakarą ir net naktį arba labai ankstyvą rytą. Žuvys jau gyvena vasaros ritmu – mums teks prie jo prisitaikyti.

Puikaus jums ateinančio savaitgalio ir nuostabių akimirkų prie vandens. Nei karščio jums, nei žaibų... Susitiksime šį kartą Žemaitijoje. Kažkur netoli Šilalės.