Bet pakalbėkime apie žuvis. Juk šios apžvalgos ne gamtos grožiui apdainuoti skirtos. Tai kas gi dedasi mūsų Lietuvėlės, gimtosios šalelės ežeruose, upėse ir tvenkiniuose. Mariose ir jūrose? Ar „eina“ nuožmiosios lydekos, auksašoniai karšiai, kuproti ešeriai. Ar dūksta rėvose salačiai, kaišioja kupras ir varo į neviltį taurios žuvies gaudytojus lašišos? Paklauskim pačių žvejų.
Pietų Lietuva
Druskininkai, Merkinė. Ežeruose vandens temperatūrai nukritus iki 14–15 laipsnių gana nuožmiai kimba ešeriai. Paskutines dvi žvejybas gerai jų pagavęs Evaldas Kosmauskas sakėsi smagiai traukęs dryžuočius iš maždaug 9–10 metrų gylio. Naktinės šalnos gana smarkiai atvėsino ežerų vandenį ir temperatūra tame pačiame vandens telkinyje smarkiai skiriasi. Ten, kur vėjas suneša vandenį, ji visu laipsniu mažesnė ir žuvies ten nėra nė kvapo. Visa ji susibūrusi ten, kur vanduo šiltesnis.
Nemune irgi dryžuočiai siaučia. O, va, salačių kibimą prognozuoti sunku. Vieną vakarą – kimba; du ar tris – ne. Vietiniai meškeriotojai jau po truputį pradėjo Nemune plūdinėmis gaudyti besibūriuojančias kuojas. Daug nepagauna, bet sako, papuola labai stambių raudonakių.
Naujasis mano bičiulis Artūras informaciją dėl salačių nenuspėjamumo patvirtino. Didysis jų šėlsmas, bent jau čia, Dzūkijoje, dar neprasidėjo. Užtat aukščiau Merkinės upėje dažnai matyti ūsorių pasirodymu. Bandė jis pora vakarų juos pagauti, bet nesėkmingai – srovės nešamos žolės, besikabinančios ant valo, trukdo ilgiau išlaikyti masalą vienoje vietoje. O štai arčiau Druskininkų girdėti, jog kiti jau pagauna gražių ūsuočių. Žinoma, kimba Nemune ir karšiai.
Ežeruose vieną kitą didesnė lydeką tik velkiautojai. Spiningautojai, kiek girdėti, „džiaugiasi“ vien „silkutėmis“.
Marijampolė. Vytenis Pranckevičius galvą guldo, kad beveik visur nuostabiai kimba ešeriai. Šešupės užtvankose pastebimai sukruto ir salačiai; pataikius atsidurti reikiamoje vietoje ryte ar vakare, kai jie maitinasi, gali visai neprastai pažvejoti.
Sterkų naikinimas dugninėmis ir toliau nemažina tempų. Lydekos seklesniuose tvenkiniuose ir ežeruose irgi jau gyvesnės, paskutinėse žvejybose visai mielai graibo masalus. Beveik visos žūklės dar vyksta prie žolių. Gilesniuose vandens telkiniuose, anot Vytenio, dar jaučiasi margašonių apatija. Atsiveja jos masalą arba demonstratyviai nuplaukia, taip ir nepabandžiusios kąsti. Jeigu kokią ir sugundai, tai vos ne dešimtą kartą į tą pačią vietą mesdamas. Matyt, didesnėms „baloms“ reikia, kad vanduo atvėstų daugiau.
Vidurio Lietuva
Kaunas. Salačiai Nemune nekimba. Pagal mano bičiulį Algirdo Šiukšterį, kadangi vandens upėje „nėra“ ir srovė neišneša žolių – jie visi dar tūno jų priedangoje ir nekiša nosies į atvirus plotus. Kai žoles vanduo išneš – viskas esą susitvarkys ir tada „didžiosios aukšlės“ taps pasiekiamos. Dėl tos pačios priežasties neprasideda geros kuojų žvejybos kanale prie Žalgirio arenos. Žemas vanduo ir žuvies čia neužplaukia. Užtat gera žinia, jog naktimis paspaudus šaltukui, Nemune, nuo Zapyškio iki Pavilkio gerai pradėjo kibti lydekos. Ypač gerai pagauna žvejojantys gyva žuvele. Panašios žinios ateina ir iš Nevėžio krantų – lydekos kimba.
Nemune žemiau Kauno tebekimba karšiai, tačiau ne visą dieną. Gaudantys žemiau Kačerginės sako, kad plačiašoniai aktyviausi tik valandą prašvitus, todėl norint pagauti, prie upės reikia būti su tamsa. Gerai meškeres lanksto ir šapalai. Žemiau Zapyškio juos jaukinantys žirniais tikrai pagauna labai gražių plačiasprandžių.
Pavienių lašišų Nemune matyti, bet labai nedaug. Atrodo, kad jos eina daugiausia farvateriu ir panašu – ilgai vienoje vietoje neužsistovi. Praeitą šeštadienį Nemuno susiaurėjime netoli Šilinės buvo sustojęs jų didelis būrys, tai masiškai ten metėsi kabliautojai. Kažkas nepasikentęs iškvietė gamtosaugininkus. Jie atvažiavo vėliau (ar iškart nerado tos vietos, pasakotojų versijos skiriasi), kai brakonieriai su lašišomis jau buvo su žuvimi dingę. Šią istoriją girdėjau tik iš trečių lūpų, tad visų detalių nežinau.
Užtat kitos istorijos dalyvius pažįstu pats. Nuvažiavę pasidairyti už Seredžiaus, žinomoje vietoje, „prie siurblinės“, jie užtaikė ant gerokai pavartojusių „mikrodžigo“ gerbėjų. Kabliautojams meškeriotojų kaimynystė nepatiko, tad tuoj jie sulaukė grasinimų ir iniciatyvos išsiaiškinti santykius. Teko kviesti policiją. Nors pastaroji atvažiavo gana greitai, tačiau agresyvieji kabliavimo džentelmenai, išgirdę , kad iškviesti teisėsaugininkai, jau buvo spėjo pasipustyti padus. Lyg ir pradėtas šiuo klausimu tyrimas, bet kuo jis baigsis – neaišku.
Informacijos apie kabliautojus dabar sulaukiu mažiau, nes uždraudus lašišų žūklė Nemune, daugelis meškeriotojų, kurie seniau matydavo situaciją prie Nemuno ir pranešinėdavo gamtosaugininkams ir mums, persikraustė į Nerį. Kas dabar vyksta Nemune, galima tik spėti. Tačiau iš šių dviejų istorijų minėtų bent man peršasi įspūdis, kad kol nebus realios ir rimtos kontrolės, budinčių pareigūnų prie upės ir realių brakonierių sulaikymų – masinio kabliavimo nesustabdys nei pačios griežčiausios taisyklės, nei vienšakiai kabliukai ar šventintos žvakės. Tad kol kas atrodo, kad lašišas žvejojančių meškeriotojų „išrūkimas“ šiuo metu iš Nemuno brakonieriams, ko gero, išėjo tik į naudą.
Gana netikėtos žinios ir iš Neries. Žinomas meškeriotojas Romualdas Žilinskas pačiame mieste sugavo 9 kg lydeką. Milžinė čiupo sukriukę.
Kauno mariose neblogai kimba ešeriai. Praeitą sekmadienį žvejojęs pažįstamas Sergejus pagavo kelis puskilograminius. Kitas ekipažas esą, pagavo ir kilograminių. Ešeriai smagiai daužo sterkams skirtus guminukus maždaug 9-10 m gyliuose. Kimba ten ir sterkiukai, bet maži. Iš pagautų 8 visi buvo „nelegalai“. Po „Šiandien kimba“ laidos, kai laidos vedėjai pagavo gražių sterkų, mariose valčių padaugėjo keleriopai. Tą patį papasakojo ir Sigitas Lukšta, antradienį treniravęsis prieš lygos varžybas. Ešeriai pagavo (didžiausias papuolė 830 g.) gerai, o sterkų ne.
Jonava, Vievis. Lašišų Neryje nedaug – lašišadienio rezultatai, kai per 80 žvejų buvo pagauti tik 2 šlakiai, kalba už save. Bet, visgi, yra, kam ir sekasi. Mano senas bičiulis Giedrius Kondrotas užvakar, jau temstant ištraukė 15 kilogramų partiną. Ir tai jau antra jo Neryje pagauta lašiša šį rudenį . Paliko įspūdį ir jo pasakojimas, tad juo trumpai pasidalinsiu: tą dieną Giedrius važinėjo po žinomas Neries vietas visą dieną, bet niekur nematė jokių žuvies požymiu. Visgi, prieš grįžtant namo nusprendė sugrįžti ir patikrinti vietelė, kur žvejojo dieną.
Tik užmetus „Timon“ voblerį kažkas stuktelėjo, po dviejų sekundžių pakartojo, o dar po tiek pat – „užgulė“ masalą ir nė iš vietos. Panašu, kad žuvis tiesiog atsigulė ant dugno. Giedrius buvo tikras, kad šįkart tikrai turi reikalų arba su šamu, arba su stambiu ūsoriumi. Juk lašišos taip nesielgia. Tad įtempęs valą pabandė žuvį kelti į viršų. Tik pakėlus iš duobės gerą pusmetrį žuvis, matyt, susivokė, kad kažkas ne taip. Ir tada visa jėga metėsi į srovę ir parodė savo jėgą. „Žvakės“, lakstymai paupiu pirmyn ir atgal, klumpant ant kupstų, braunantis per krūmus.
Kova buvo labai sunki. Gal net sunkiausia, nors bičiulio sąskaitoje – ne viena dešimtis pagautų lašišų. Kritinis kovos buvo, kai žuvis užėjo už povandeninio akmens ir užsuko valą. Atrodė, kad jau tikrai viskas – tuoj tuoj valas nusipjaus.. Bet bičiulis atlenkė ritės lankelį, atleido valą ir jis kažkaip sugebėjo praeit pro tą akmenį. Tada jau lašiša toliau nėjo ir pavyko ją įveikti.
Didžuvė buvo giliai įrijusi voblerį – abu jo trišakiai buvo patikimai įsisegę ir žuviai juos išsipurtyti nebuvo jokių šansų. Ištraukęs lašišą į krantą Giedrius pamatė, kad lašišoje, prie riebalinio peleko yra gili žaizda, tiesa, jau šiek tiek apgijus. Sprendžiant pagal ją, prieš tris ar keturias savaites ją tikriausia buvo užkirtę kabliautojai – „mikrodžigautojai“, bet žuviai pavyko išsiplėšti.
Vilnius. Lašišų Neryje ir toliau beveik nėra. Vieną kitą pagauna arčiau Vilniaus, prie Bražuolės įtekėjimo ir dar aukščiau. Beveik visos jos tamsios, senai upėje stovinčios. Paskutiniu laiku užneryje pasirodė daugiau šlakių. Salačių ir lydekų yra visur ir jos neblogai kimba.
Rytų Lietuva
Utena. Ešeriai ir karšiai ežeruose kimba. Lydekos kaip ir nelabai. Šį kartą skurdoka informacija, bet kokia yra, tokia.
Molėtai. Sigitas Lukšta žvejojo sekmadienį, per lietų ir vėją viename miško ežere – gana gerai pagavo lydekų. Didelių nepasitaikė – visos iki 2 kg. Bet kibimų buvo daug ir gaudyti buvo smagu. Dabar pagavau jį plūduriuojantį Strinių ežere ir gaudantį ešerius. Ežere žvejų beveik nėra – jis sutiko tik vieną velkiautoją. Todėl, matyt, lydekų kibimo nėra. O štai ešeriai kimba neblogai. Tačiau visi kibimai yra tik giliai – nuo 8 m. ir gilesnėse vietose. Sėkliai, pakrantės visiškai tuščios.
Panevėžys, Kupiškis. Beveik visuose rajono vandens telkiniuose gerai kimba lydekos. Apie ešerius to nepasakysi. Kupiškio marios irgi laimikiais „neblizga“ – vieną kitą sterką dažniausia pagauna tik velkiautojai, visą dieną tampydami paskui save masalus. Užtat savaitgaliai žvejų valčių daug – vieną sėklių dažnai „aptarnauja“ iškart kelios valtys. Dubulių tvenkinyje nieko gero – net gaudantys sterkus dugninėmis skundžiasi, jog nieko nepagauna. Nevėžyje ir kitose upėse vandens lygis labai žemas – negirdėti, kad kažkas girtųsi geresniais laimikiais.
Zarasai. Gerai kimba ešeriai. Trečiadienį Avilio ežere buvo stiprus jų pakilimas – 7-900 gramų dryžuočius traukė vyrai vien po kito. Vakar ešeriai čia irgi kibo neblogai, bet jau pastebimai silpniau. Kituose ežeruose irgi girdėti apie ešerių siautėjimus. Pastebimai atkuto ir lydekos.
Šventojoje, prie tilto per kelią gerai kimba kuojos. Tad ten susispietė nemaži žvejų „kolūkiai“. Per porą valandų esą gali jų pritraukti kibirą kuojų.
Vakarų Lietuva
Klaipėda. Beveik visur puikiai kimba ešeriai. Ir nieko nuostabus – dabar yra pats geriausias jų žūklės metas. Tačiau sterkų nematyti nei mariose, nei Atmatoje. Ir tai visus stebina.
Į Danę užėjo nemažai lašišų ir šlakių, tuo tarpu Minijoje jų labai mažai.
Lašišų kainos juodojoje rinkoje jau krito iki pernykštės ribos – 5 eurų už kilogramą. Ir net mažiau. Pažįstamo žmona 14 kg sveriančią patelę nuderėjo už 50 eurų. Taigi, galima sakyti, kad šiai dienai lašiša Pamaryje yra pigesnė nei sterkas ar lydeka ir artėja prie karšio ar karpio kainų lygmens.. Gaudykles žvejai verslininkai tikrina jau ne kartą, o 2 kartus per dieną. Šioje vietoje daugiau nekomentuosiu.
Šilutė, Rusnė. Nemuno Žemupyje ir jo atšakose gerai kimba karšiai ir kita balta žuvis. Pasitaiko laukinių karpių – sazanų. Spiningautojai sugauna lydekų. Ten kaip visada viskas yra gerai.
Tokios tad naujienos iš mūsų vandenų. Iš tiesų – dabar geras metas būti prie vandens. O jeigu dar sinoptikai šį kartą „supjautų grybą“ ir nebūtų žadėto lietaus ir vėjo – tai ir visai smagu būtų...
