Jei manęs kas paklaustų, koks mėnuo yra pats geriausias žvejui – nė sekundės nesudvejojęs atsakyčiau, jog gegužė. Nėra kito laiko metuose, kad taip gerai kibtų beveik visos Lietuvoje žuvys beveik visuose mūsų vandenyse. Nėra tokio laiko, kad būtų taip gražu gamtoje. Nėra kito tokio meto, kad taip norėtum mesti visus darbus, rūpesčius ir įsipareigojimus ir tiesiog pradingti gamtoje.

Gegužyje kas dieną vis kažkas keičiasi. Praskleidžia žiedus vis kiti medžiai ir gėlės. Vis labiau išsiskleidžia medžių pumpurai. Išskrenda vis kitos vabzdžių rūšys. Vandenyje tai pat knibždėte knibžda įvairi gyvastis. Kalasi ir kyla vandens augmenija. Žuvim dabar gyvenimas yra kaip rojuje. Maisto – į valias. Dalis jų jau išneršę ir bando atgauti jėgas. Dalis neršia dabar ar tuoj nerš.

Tačiau man gegužė yra ir labai sunkus metas. Kodėl? Todėl, kad visko taip norisi, o savaitgalis juk yra tik vienas. Nors persiplėšk! Paskaitę toliau, suprasite kodėl.

Ežeruose spiningautojų vilioja atkutusios lydekos, kimbančios kaip niekad gerai. Vandens žolės dar nebūna tiek pakilę ir lydekos yra lengviau pasiekiamos. Jos dar neatsižiūrėję mūsų masalų ir yra ne tokios atsargios. Be to, būtent gegužę paprastai pagaunami didžiausi egzemplioriai.

Upėse, atšilus vandeniui ir pakilus vabzdžiams, sukruta šapalai, o kai kur – ir meknės. Jeigu balandį šios žuvys labiau stvarstė su plūdine ar dugnine pateikiamą masalą, tai dabar su užsidegimu čiumpa vietoje ir laiku pateiktą vobleriuką ar sukriukę. Ir aršiai kaunasi, pajutusios klastą. Tuoj turėtų išskristi grambuoliai ir upių vanduo užvirs nuo plačiasprandžių ratilų. Tačiau ne vien nuo jų – upių pakrantės jau aidi nuo po neršto atsigavusių salačių smūgių. Iki gegužės 15 – osios jų gaudyti dar nevalia. Tačiau po jos nesulaikysi spiningautojo-upininko nuo žūklės nė spygliuotos vielos užtvaromis. Didžiosios aukšlės po draudimo dar gerą savaitę būna pakvaitusios nuo maisto gausos ir pamiršusios atsargumą – geresnio jų žūklės laiko nebūna.

Sterkų gaudytojai irgi galanda kabliukus, bet jiems palaukti teks ilgiau – iki gegužės 20 dienos. Po jų ištisos valčių flotilės nuguls Kauno ir Kuršių marias, Nemuno žemupį ir kai kuriuos ežerus.

Taikių žuvų gaudytojai irgi gyvena nuo savaitgalio iki savaitgalio. O kas įsigudrina – ir nuo vieno vakaro iki kito. Ežeruose ir tvenkiniuose puikiai kimba karosai ir lynai. Dabar ir jų geriausias žūklės metas. Auksinės dienos ateina ir karpininkams. Išbadėję po žiemos didieji karpiai šlamščia viską iš eilės ir puikia atsiliepia į jaukinimą. Tuoj tuo prasidės ir šių milžinų nerštas – pakrantėse galėsime pamatyt, kokie gigantai gyvena pamėgtame ežere ar tvenkinyje.

Karpis
Karpis
© Dalius Rakutis

Žiobrių gaudytojams paskutinės džiaugsmo dvi savaitės. Paskutinės, ir ko gero, sėkmingiausios. Paupiais, kur tik atmigruoja šios žuvys, jau nuo Velykų nusidriekė mašinų eilės. O geresnės vietos dabar eina tik iš rankų į rankas. Smagu, kad kadaise šių vos ne nykstančiomis laikytos žuvų akivaizdžiai daugėja.

Fiderio ir plūdinės mėgėjai džiaugiasi karšių kibimų. Nemuno dėl tos regioninio parku vandenyse jų iki 20 šio mėnesio dienos nevalia gaudyti, bet kitur tokių apribojimų nėra. Greta su karšiais gerai kimba tie patys žiobriai, stambios kuojos bei plakiai, o pajaukinus stambesniu jauku – ir šapalai.

Auksinis metas šiuo metu ir upeliuose. Upėtakiai, iki soties atsiėdę varlių persiorientuoja į vabzdžiui ir nevengia išsiduoti ratilais ar pliaukštelėjimais. Dabar jie tikrai verti upelių žaibų vardo, o užkibę atlieka ore tokias figūras, kurios dar ilgai sapnuosis jų gaudytojams.

Dėkingiausias metas ateina ir tiems, kas mėgsta žūklę jūroje. Iš valčių šiuo metu puikia kimba kažkodėl vis menkstančios menkės, o gaudantiems nuo krato – plekšnės ir grundalai. O kam labai pasiseks – ir otai. Skubantys pratęsti giminę grundalai šiuo metu užkariauja visą jūros pakrantę – ir ant Palangos tilto ar Latvijos miestų-uostų molų visa mėnesį vietos sunkiai surasi. Nebegąsdina mūsų meškeriotojų ir jų šeimos narių nei atgrasi jų išvaizda – traukia juodus „pabaisiukus“ (taip juo praminė mano draugo vaikai) kas tik nulaiko meškerę.

Karšis
Karšis
© Dalius Rakutis

Mėnesio viduryje ar gale prie krantų pasirodo viena egzotiškiausių mūsų vandenų žuvų – vėjažuvė. Jų laukia ne vienas spiningautojas. Ir aš galiu patarti tiems, kas dar nebandė jūroje pasišvaistyti su spiningu – pabandykite. Vėjažuvių spiningavimas iš tiesų reto emocingumo užsiėmimas.. Pernai vėjažuvių sezonas truko vos kelias dienas. Tikėkimės, šie metai bus dėkingesni.

Galima, turbūt būtų tęsti, vardinant kone visas mūsų krašto žuvis ir konstatuojant, kad dabar geriausias jų žūklės metas. Bet kam čia jus erzinti? Juk gegužės savaitgaliai tik keturi ir praktiškai pabandyti pažvejoti bent pusę visų iki šiol paminėtų žuvų – misija beveik neįmanoma. Vis tiek teks skausmingai rinktis –kažkam teikti prioritetą, o kažko atsisakyti. Galėtų gegužis turėti 7 savaites, o sakyki, koks kovas ar lapkritis – tik vieną...

Draudimai. Nuo gegužės 15 d. draudžiama gaudyti žiobrius. Iki gegužės 15 d. draudžiama gaudyti salačius ir kiršlius, iki 20 d. – gaudyti sterkus. Tą pačią, gegužės 20 dieną baigiasi draudimas Nemuno deltos regioniniame parko teritorijoje žvejoti karšius, o Kauno mariose – žvejoti prie Dabintos pusiasalio.

Na, o dabar informacija pradedantiesiems ir tiems, kas žvejoja retai:

Kablys.lt

Meškeriojanti inspektorė: pažeidėjus skirstau į tris kategorijas

2019-10-07 12:11 Pasidalijimų 442 Komentarų 16