Kažkaip nejuntamai, per rudens darganas ir permainingus orus atslenka gruodis – pirmasis žiemos mėnuo. Pirmasis kalendorine prasme, tačiau retai kada iš tiesų įprastine – su šalčiais, sniegu ir ledu. Šie metai, panašu, irgi ne bus išimtis. Nors ką gali žinoti. Kai orai ir vanduo atšalę, užtenka poros šaltesnių naktų ir mažesni vandens telkiniai, miško ežeriukai, tvenkiniai apsitraukia ledo pluta. Jai sustorėjus, jau galima atsargiai užsiropšti ir pradėti žūklės nuo ledo sezoną. Nusakyti tos būsenos žodžiais, kai atsargiai lipi ant pirmojo ledo, kuriuo dar niekas nežengė ir gręžiesi pirmąją eketę, kad pajustum tą pirmą ešerio smūgį per blizgutę turbūt neįmanoma. Tą galima tik patirti ir pajusti.

Bet jeigu ir nėra ledo – veiklos šiuo metu meškeriotojams netrūksta. Tiesą pasakius, kaip tik pastebiu, kad kiekvienais metais vis daugėja tų, kurie ledo nelaukia. Matyt, jau prisitaikėme prie gamtos kaprizų ir išmokome džiaugtis tuo, kas yra už lango. O ne tuo, kas teoriškai turėtų būti.

O pasidžiaugti tikrai yra kuo. Niekas taip labiau nelaukio šio mėnesio, kaip vėgėlių žūklės gerbėjai. Tos dvi gruodžio savaitės yra jiems tikras aukso laikas (o paskutiniu laiku – dažnai ir vienintelė reali galimybė) pagauti į nerštavietes iš Kuršių marių plaukiančią padoraus dydžio varliagalvę gražuolę. Gruodžio 16 dieną prasidės jų žūklės draudimas, tad laiko tam, kad nakties tyloje išgirstum barškučio ar varpelio skambėjimą, pamatytum, kaip atsargiai (o gal kaip tik piktai) meškerykočio viršūnę purto nuo ledynmečių išlikus marmurinė žuvis, liko nedaug.

Algirdas Šiukšteris su pagautu plakiu
Algirdas Šiukšteris su pagautu plakiu
© Dalius Rakutis

Šių metų Kalėdų kaip niekad iki tol laukia tūkstančiais skaičiuojama lašišų ir šlakių gaudymo entuziastų armija. Išsiilgę klajonių upių ir upelių pakrantėmis, dvikovų su taškuotomis atklydėlėmis iš jūros, kurios ką tik pratęsė giminę, nemaža dalis turbūt jau pirmąją ar antrąją Kalėdų dieną plūstels prie upių. Tik ar verta pasiduoti šiai psichozei? Lašišos su šlakiais iš mūsų upių niekur nepabėgs – žvejosime šias žuvis iki pat balandžio vidurio. O geras šventinis laikas, praleistas su šeima ir artimaisiais, tikriausia taip greit nepasikartos.

Nemunas
Nemunas
© Dalius Rakutis

Kol nėra ledo – beveik visuose vandens telkiniuose mūsų masalų nekantriai laukia lydekos. Gruodį jų kibimas neretai būna daug geresnis, nei lapkritį. Lyg aštriadantės nujaustų, kad tuoj tuoj, užsidės ledas ir reikia iki to laiko paėsti kaip reikiat.. Tad nors ir šalta, šlapia, nemalonu - verta keletą valandų pažvarbti valtelėje ar pasivaikščioti krantais, mojuojant spiningu.

Miško ežerėlis gruodį
Miško ežerėlis gruodį
© Dalius Rakutis

Sterkų gaudytojams taip pat dar ne metas sudėti ginklus. Prieš trejetą metų teko būti liudininku ir dalyvauti svėrime kelių monstriško dydžio sterkų, svėrusių nuo 5 iki 7,54 kg (vieną jų matote nuotraukoje. Stengiuosi nefotografuoti negyvų žuvų, bet šį sykį dėl įspūdingo dydžio trofėjauspadariau išimtį). Visi jie buvo pagauti Kauno mariose, kažkur netoli Piliuonos gruodžio mėnesį spiningu. Mano senas pažįstamas Jonas su kolega, echolotu suradęs smulkmės susibūrimą, nusprendė toje pabandyti pagauti lydeką. Tačiau jo nuostabai didokus guminukus atakavo ne margašonės, o rinktiniai sterkai. Nemune žemiau Kauno ir pačiame Kaune gruodžio vakarais ir naktimis taip pat kartais pakyla šie vandens „vilkai“.

Meškeriotojas iš Kauno su gruodžio mėnesį Kauno mariose spiningu pagautu 7,54kg svorio sterku
Meškeriotojas iš Kauno su gruodžio mėnesį Kauno mariose spiningu pagautu 7,54kg svorio sterku
© Dalius Rakutis

Ne ką mažiau sėkmingas, nors ir nelengvas šis mėnuo, jei nėra ledo yra dugninės ir plūdinės mėgėjams. Nemune, Nevėžyje, Neryje žemiau Jonavos bei pačiame Vilniaus mieste, o gal būt kitose upėse, kur tik galima žvejoti, šiuo metu visai neblogai kimba kuojos, šapalai ir žiobriai. Entuziastams arba laimės kūdikiams pasiseka pagauti ir karšių. Kol upe neplaukia lytys, visa upių žuvis būriuojasi duobėse ir kažkiek maitinasi. Taigi, ir kimba. Reikia tik gaudyti.

Gruodis – puikus metas ir žūklei jūroje. Nors dienos trumputėlės, bet pasitaikius nevėjuotam orui galima visai netoli – vos per 3-5 kilometrus nuo kranto pagauti labai gražių menkių. Mažiausia porai metų su jomis teks atsisveikinti, tad kodėl joms nepadaryti įspūdingų išleistuvių.

Žiobris
Žiobris
© Dalius Rakutis

Jūroje velkiautojai šiuo metu džiaugiasi lašišomis. Jūrinės dugninės mėgėjai irgi laimingi, jei tik nesiautėja vėjas. Mat per naktį galima iki soties atsigaudyti gražių, lyg lėkštė prie krantų priartėjusių plekšnių.

Gruodžio gamtovaizdis
Gruodžio gamtovaizdis
© Dalius Rakutis

Kad ir ką žvejotume, šis užsiėmimas padės mums atitrūkti nuo problemų, priešventinio šurmulio, stresų ir kitų nuodijančių mūsų gyvenimo dalykų. Mokins mėgauti kiekviena trumpo atokvėpio valandėle. Padės stabtelti ir pabūti su savimi ir gamta tada, kai kiti eis iš proto dėl ataskaitų, dovanų pirkimo ir kitų voverės rato sukimą primenančių dalykų. Nė nemiktelsime, kaip ateis Kalėdos. O neužilgo ir Naujieji. Ir metai savo ciklą pradės skaičiuoti iš naujo...

Draudimai. Gruodžio 16 d. prasideda vėgėlių žūklės draudimas. Gruodžio 25 d. ( tą dieną jau galima žvejoti) baigiasi lašišų ir šlakių gaudymo apribojimas. Tačiau žvejojant šiuo metu mažesnėse upėse, gali užkibti upėtakių, kuriuos privalu paleisti. Jų draudimas tęsiasi iki pat Naujųjų. Taip pat draudžiama šiuo metu gaudyti šamus, sykus bei siauražnyplius vėžius.

Iki gruodžio 25 d. draudžiama žvejoti žūklės taisyklių 4 priede nurodytose upėse ir upių ruožuose, iki gruodžio 31 d. – 2 priede pažymėtose.

O dabar orientacinė informacija pradedantiesiems:

Kablys.lt

Anonsas

Kablys.lt: kuo apsirengti žvejams žiemą?

2020-01-13 17:20 Pasidalijimų 43 Komentarų 1