Vidurvasaris. Vis daugiau žmonių iškeliauja atostogauti. Pajūris, gražiausių ežerų pakrantės ir net kai kurie paupiai knibždėte knibžda vasarotojų. Ramybės prie vandens lieka vis mažiau ir mažiau. Gamta visiškai įėjusi į vasaros ritmą, tad daugelis gyvūnų ir žuvų jau visiškai prie jo prisitaikė. Nemažai žuvų rūšių maitinasi intensyviai, bet gana trumpai – ryte, vakare ar naktį. Žinoma, šį nusistovėjusį grafiką pakeisti gali pakeisti žymieji liepos liūčių valdovai – miegantys broliai. Seniau keikiami pradėjusių šienapjūtę žemdirbių, o dabar, sausros sąlygomis, turbūt laukiami kaip Europos dotacijos.

Nepaistant vidurvasario sąstingio, šis laikotarpis nėra jau toks blogas meškeriotojui. Mat žuvų kibimo laikas ir gaudymo vietos šiuo metu yra gana lengvai nuspėjamos. Ir gerai pasiruošus, galima tikėtis neblogo laimikio.

Tikriausia labiausia liepą giria taikių žuvų gaudytojai. Šiltas vanduo skatina karpinių šeimos žuvų aktyvumą - jos priverstos daug ir dažnai maitintis. Todėl labai puikiai reaguoja į jaukinimą Ypač tas pasakyta apie tokias žuvis kaip karšius. Liepa laikoma vienu geresnių jų gaudymo mėnesiu. Tad jaukinant ne vieną dieną ne taip jau sunku priversti šias žuvis laikytis ten, kur norime. Ir žinoma, įpiršti joms savo masalus. Aukštaitijos ežeruose karšiai, ypač tie didieji mėgsta tūnoti didesniuose – 8–10, 12 metrų gylius, kur ir tikslinga padengti jiems stalą.

Nėra nieko romantiškesnio, kaip pasitikti saulėtekį supantis kur nors valtelėje ir stebėti, kaip lėtai, suvirpėdama kyla į viršų plūdė, kol pagaliau visa išsitiesia ežero paviršiuje. Gaudymas dugnine nuo kokio liepto ar kitos patogios vietos gal ir nėra toks emocingas, tačiau ne mažiau efektyvus. Patykoti plačiašonių didžiosiose upėse irgi smagu. Čia jie ne tik smagiau priešinasi, tačiau dažnai užleidžia savo buveines kitoms žuvims. Tad negali būti tikras, kas užkibs.

Nemunas ties Druskininkais auštant
Nemunas ties Druskininkais auštant
© Dalius Rakutis

Žolių pakraščiuose, ypač naktimis keldami burbulus siaučia jau išneršę lynai. Pakišus po nosimi jiems tinkamą masalą gali pamatyti, kaip šviestuku padabinta plūdė važiuoja į šoną ar virpėdama šauna į gelmę. Įveikti žolių karalių gali būti nelengva – vos užkirstas jis linkęs iškart matu į žoles.
Jei jo nesuvaldysi – tiek jį ir tematysi. Kas nežvejoja lynų, tas dažnai net neįsivaizduoja, kad sutemus stambūs lynai kimba čia pat, prie pat liepto. Kur gylis geriausiu atveju siekia juosmenį. Kartais lynams kompanija palaiko vienas kitas apvalus lyg blynas karosas. Nors lyginat su birželiu karosai nėra tokie aktyvūs, bet prieš reguliariai beriamą jauką anksčiau ar vėliau neatsilaiko.

Karpių – stambiausių mūsų taikiųjų žuvų gaudytojai liepai ditirambų negieda. Tačiau kantriai sėdi ežerų ar tvenkinių pakraščiuose. Ir kartais išsėdi labai gražių egzempliorių.

Karpis graibšte
Karpis graibšte
© Dalius Rakutis

Jeigu turite laiko išplaukti į ežerą tik dieną, plieskiant saulei, nepamiškite prigriebti su savimi plūdinės ar lengvo spiningėlio. Yra žuvis, kuriai nė motais šiltas vanduo ir tiesioginiai saulės spinduliai. Ta žuvis - tai, gražuolė raudė, Žemaitijoje ir kitur dažnai dar vadinama žiežule. Paplaukiojus netoli žolių nesunku pamatyti, kur plaukioja šios žuvelės, palikdamos vandenyje nedidelius ratilėlius.

Užmautos musės lervos, slieko gabaliuko ar batono minkės ji tikrai neatsisakys. Bet masalą jai būtinai reikia pateikti netoli vandens paviršiaus ir saugoti, kad jo nenuneštų amžinai alkanos aukšlės. Spiningaujant didesnės auksašonės neatsisako 00–1 numerių sukriukių, miniatiūrinių vobleriukų ar minkštųjų mikromasalų. Muselinės mėgėjai drąsiai gali siūlyti savo museles – raudė nėra išrankiausia žuvis. Bet užkibusi priešinasi labai emocingai.

Jeigu mėgstate iššūkius ir norite žūklėje išbandyti kažką naujo, liepos naktys yra geriausia laikas patykoti ungurio – paslaptingiausios mūsų vandenų žuvies. Naktinis sliekas, žuvies gabaliukas ar visa negyva žuvelė yra būtent tai, ko tokiu metu neatsisakytų šis gyvatę primenantis padaras.

Spiningautojai – bene gausiausia mūsų krašto meškeriotojų dalis – į liepą paprastai nededa didelių vilčių. Nuo senų laikų juk kalbama – liepą lydekos keičia dantis. Nežinau, kai su tuo keitimu – nesu pagavęs bedantės lydekos, bet būtent liepą, staiga prapliupus lietums ir staigiai atvėsus, esu turėjęs ne vieną karališką šių žuvų žūklę. Įdomu, kad tokiu metu labai dažnai suveikia ne įprasti guminukai ar tvičingo ritmu traukiami vobleriai, o kur kas agresyvesni ir triukšmingesni metaliniai masalai – didelės sukrės ir vartyklės.

Ešeriai šiuo metu irgi nesnaudžia. Ir nors retai kada jie maitinasi visą dieną – paplaukiojus valtimi pusdienį gali pataikyti ant jų pakilimo ir pakovoto su jais azartiškai. Svarbu atidžiai stebėti didesnius mailiaus ir aukšlių būrius. Dryžuočiai greičiausia suksis kažkur netoliese.

Virginijus Vidrinskas su Šventojoje pagautu ešeriu
Virginijus Vidrinskas su Šventojoje pagautu ešeriu
© Dalius Rakutis

Kuršių mariose liepa – vienas geresnių sterkų žūklės laikotarpių. Ypač jei nusistovi pastovesnės srovės ir sterkai juda į ar iš jūros.

Apie šamų gaudytojus – viena paslaptingiausių meškeriotojų kastų tyliu. Šis laikas jiems auksinis. Tad jeigu svajojate susikauti su dėmesio vertu ilgaūsiu – pats metas tai padaryti. Kitas mėnuo, greičiausia, jau nebus toks sėkmingas.

Šapalai po neršto upėse jau nekimba taip gerai, kaip birželį. Juo labiau, kad daugelį geriausių jų žūklės vietų jau dengia vandenžolės .Tačiau nereiškia, kad jų neįmanoma sugauti. Jie puikiausia kimba, ypač naktimis, prie didesnių rėvų. Šalia šapalų šiuo metu ne vienas įsikinko ir mūsų vandenų „mustangą“ – raumeningąjį ūsorių. Jie renka nuo akmenų įvairias lervas ir kitus gyvius, gaudo gružlius ir kitą smulkmę. Todėl dažnai neatsisako pametėto vobleriuko ar juo labiau – ant dugninės užverto stambesnio masalo.

Turbūt išduosiu paslaptį, kad liepos ir karščių dažnai laukia ir ... patyrę upėtakių gaudytojai. Mat pavojingai šiltėjantis didesnių upių vanduo suburia žvaigždžuves į specifines vietas, iš kurių gali iškrapštyti net keletą įspūdingo dydžio egzempliorių. Tokios vietos paprastai būna ten, kur į didesnį upelį įteka šaltiniai. Tad jeigu esate šių žuvų gaudymo mėgėjas – dar nesudėkite ginklų.

Virginijus Vidrinskas prie Šventosios upės
Virginijus Vidrinskas prie Šventosios upės
© Dalius Rakutis

Birželio pabaigoje – liepos mėnesį Nemuno ir Neries upėje pasirodo pirmosios lašišos ir šlakiai. Kibti jie tokiu metu beveik nekimba, tačiau mielai šokinėja ir kitaip rodosi sraunesnėse ir gilesnėse vietose. Žvejojant kokius karšius ir šapalus smagu būna į jas pasižiūrėti. Tačiau, deja, atkreipia į save ne tik meškeriotojų dėmesį.. Ne vienas tokiu metu čiumpa spiningą, ir užsidėjęs sunkią blizgę ar pilkerį, tokiu metu bando jas užkabinti už šono ar kitos kūno vietos. Prisidengdamas tariamu spiningavimu. Mūsų pareiga išaiškinti tokius „spiningautojus“, paskambinti inspekcija. O jei turite drąsos ir nebijote grasinimu – nufilmuoti ir pasidalinti šiais vaizdais socialiniuose tinkluose. Brakonieriai, kaip ir vis nusikaltėliai labiausia bijo viešumo. Tad kuo daugiau mūsų bus prie upių ir reaguos – tuo labiau jie bijos tęsti savo juodus darbus.

Jeigu bandyti apibendrinti – sakyčiau, liepa žvejui yra ramesnis, lengviau prognozuojamas, nors (ir tikintis geresnio rezultato), daugiau įdėtų pastangų reikalaujanti mėnuo. Jeigu šiuo metu paėmėte atostogas – manau, kad labai neprašovėt.

Jokių žūklės draudimų šiuo metų laiku praktiškai nėra. Iki liepos 15 dienos negalima gaudyti siauražnyplių ir plačiažnyplių vėžių, o jūroje- otų. Taip pat kai kuriuose upių ruožuose ir vietose, dėl lašišų ir šlakių migracijos yra ribojama žūklė. Tad reiktų žvilgtelti į žūklės taisykles.

Pabaigai kaip visada apibendrinti informacija pradedantiesiems:

Kablys.lt

Kablys.lt gyvai: kaip mes laimėjome Europos čempionatą

2019-07-08 13:42 Pasidalijimų 131 Komentarų 1

Žvejo kalendorius. Liepa

2019-07-04 11:45 Pasidalijimų 184 Komentarų 1