Rugpjūtį kimba visos žuvys. Gerai arba labai gerai. O dar dažniau – tiesiog puikiai. Tad išmintingai daro tie žvejai, kurie prakenčia darbuose pirmuosius du vasaros mėnesius ir atostogauja trečiąjį.
Todėl ir pradėkime nuo jų – poilsiautojų. Turbūt daugiausia jų, paimančių nors kartą per vasarą meškerę į rankas, suguža prie didžiųjų Aukštaitijos ir kitų regionų ežerų. Ir žinoma – jie nori kažką pagauti. Jeigu norisi tik gerai praleisti laiką – siūlyčiau apsiginkluoti plūdine meškere ir nepamiršti kokioje žūklės parduotuvėje ar prekybcentryje prisigriebti su savimi jauko ir musės lervų bei marinuotų kukurūzų. Pajaukinus nuo liepto šiuo metu greičiausia trauksite kuojas ir plakius vieną po kito.
Jei norite geriau (arba šeimyna primygtinai reikalauja rimtesnio laimikio rūkymui ar kepimui lauže) – verta pagalvoti apie plačiašonį karšį. Tik norint pagauti jį pagauti teks ir daugiau pajaukinti, ir anksčiau atsikelti. O gal net ryžtis pasėdėti ant liepto visą naktį. Daugelyje ežerų, ypač jei karšta, karšiai gerai kimba tik naktimis.
Dar viena žuvis, kurią realu pagauti temstant ar sutemus, be ypatingo pasiruošimo – jo didenybė, Lietuvos nacionalinė žuvis, lynas. Jų yra kone kiekviename ežere ir daugelyje tvenkinių. Bet kiek tenka pastebėti – retai kas juos gaudo specialiai ir dar rečiau pagauna. Kodėl? Todėl, kad dažniausia nuo lieptų retai žvejojama sekliai – palei nendrių kraštus, kur gylis iki juosmens. O dar rečiau – naktimis. Praktika rodo, kad jeigu nuo liepto kažkas nuolat žvejoja ir byra jaukas, tai sutemus čia būtinai nors trumpam užsuks jo susirinkti visi aplinkiniai šios ežero vietos lynai. O jeigu susirinks- tai ir realu vieną kitą pagauti. ir galbūt ne tik jį, bet ir vieną kitą vidutinio dydžio karšioką, ar net retąjį auksinį karosą.
Toli gražu nenuskriausti šiuo metu ir spiningautojai. Ešeriai šiuo metu paprastai jau būna susibūrę į didesnius būrius ir laikas nuo laiko kelia ežere mailiaus „fontanus“ . Švysteltas į tą vietą vobleriukas ar kitas masalas paprastai nelieka be jų dėmesio. Į mėnesio vidurį ar galą, ypač jei kiek pravėsta ežerų vanduo, atkunta ir „dantis pakeitusios“ ežerų korsarės lydekos. Nebūtinai didžiausios, nebūtinai masiškai, bet užtat aršiai pliekiančios per pametėtą guminuką ar sukrę.
Dar viena įdomi atrakcija spiningautojas, ypač mėgstantiems subtilesnę žūklę – raudžių gaudymas spiningu. Šios žuvys rugpjūtį būna labai aktyvios, ramiu oru jas nesunku pamatyti, nes jos išsiduoda pačios. Ten, kur jos auga didelės, gali turėti fantastinę žūklę.
Poilsiaujantiems prie jūros gerų žinių nedaug. Baltijoje vanduo čia šiltas, žuvis atsitraukus giliai. Nuo kranto dažniausia be mažų, „penkiakapeikinių“ plekšnyčių nieko nepagausi. Galima plaukti samdytu laivu paieškoti menkių. Bet retai kada tokiu metu pasitaiko įspūdingų jų žvejybų. Ką daryti? Išeitis yra. Teks pavažiuoti iki Kuršių marių. Kuršių nerijoje, Smiltynėje nuo krantinės, Juodkrantėje, Pervalkoje, Preiloje galima smagiai pagaudyti karšių. Jie labai puikia kimba.
Smiltynėje, beje, be jų dar dažnai pasitaiko žiobrių, ešerių. Žuvies gabaliuką nučiumpa sterkai. O norint su ešeriais ar sterkais susikauti rimčiau, verta pasiieškoti žūklės gido su laiveliu. Nesakau, kad bus labai pigu, bet atostogos juk tam ir yra, kad per jas galėtum daugiau sau leisti. Rugpjūtis, ypač antra jo pusė – puikus metas ešerių ir sterkų spiningavimui mariose.
Upėse irgi dabar linksmos nuotaikos. Dugnines purto karšiai, o kur jų yra – neatleidus stabdžių gali jas nusitempti į vandenį kovingieji sazanai – karpiai. Rėvose, suradus, kur jie šokinėja, galima susikauti su ūsoriumi. Šapalai, kažkiek pailsėję po ponerštinio aktyvumo, dabar dažnai irgi rodo iniciatyvą. Didžiosiose upėse is dažniau ir drąsiai aidi salačių uodegų smūgiai.
Į Nemuno, Neries, Šventosios, didžiuosius jų intakus pradeda vis didėjančiais būriais traukti lašišos ir šlakiai. Pagauti juos šiuo metu sudėtinga – šiltas vanduo mažina jų aktyvumą. Tik brakonieriai kabliautojai šiuo metu darbuojasi, atsiraitoję rankoves. Tačiau atvažiuoti prie upės, pasižiūrėti, kur pasirodo šios žuvys, pasiieškoti naujų ir perspektyvių ruožų prieš tuoj prasidedantį lašišų sezoną – verta.
Šio mėnesio laukia ir labiausia užkietėję upėtakių gaudytojai. Pačios didžiausios žvaigždžuvės dabar lenda iš didelių upių į mažesnes ir po truputį traukia nerštaviečių link. Gali tikėtis pagauti gyvenimo žuvį. Gal tik ištraukus ir ją ir pasigrožėjus, įsiamžinus geriau būtų ją paleisti. Ne daug yra jų mūsų upeliuose, o žuvis rengiasi pratęsti giminę. Tegul išneršia.
Apie karpių gaudytojus daug nepasakosiu. Rugpjūtis yra auksinis laikas ir šiuo metu kiekvienas save gerbiantis karpininkas jei tik gali sau leisti, sėdi prie ežero ar tvenkinio ir mano straipsnių neskaito. Mėnesiukas kitas, ir jų sezonas vos ne pusmečiui užsidarys. Todėl reikia už šį laiką atsigriebti. Juk liko dar tiek daug nepatikrintų teorijų, nebandytų sistemėlių ir masalų.
Smagus mėnuo tas rugpjūtis. Juo labiau, kad šį mėnesį jokių sezoninių žūklės draudimų nėra. Tiesiog žvejok ir džiaukis. Tad to jums ir linkiu.
Pabaigai, kaip įprasta naudingai informacija pradedantiesiems ir „atostoginiams“ meškeriotojams:
