Audriau, ką daryti žmogui, sugalvojusiam pirmą kartą pabandyti menkių žūklę Baltijos jūroje?

Visų pirma, jam reikėtų susirasti žūklės gidą ar laivo kapitoną ir su juo susisiekti. Geriausia tai daryti bent prieš dvi dienas. Baltija yra nenuspėjama, todėl kartais, gaila, bet tenka laukti geresnių orų, kol bus galima išplaukti į jūrą, arba atidėti išvyką kitam kartui.

O kaip pasirinkti žūklės gidą ar laivo kapitoną ir būti užtikrintam, kad jie atliks savo darbą 100 procentų?

Turbūt vertėtų pasikliauti draugų ir bičiulių rekomendacijomis. Reklamuotis gali daug kas, rodyti gražias nuotraukas, prižadėti „neregėtą žūklę“, bet realybė gali būti kitokia.

Visi žinom, kad jūra – ne ežeras, todėl apie rimtą žvejybinę aprangą, prieš plaukiant į Baltiją, taip pat reikia pagalvoti.

Tikrai taip. Neplaukite į jūrą su džinsiukais. Geriausiai tinka šiltas neprapučiamas ir neperlyjamas žvejybinis kostiumas.

Menkė, sugauta Baltijos jūroje

O kaip su saugumu: gelbėjimosi liemenės, neskęstantys kostiumai?

Gelbėjimosi liemenes mes savo klientams duodame. O neskęstantis kostiumas tikrai nėra būtinybė, bet, žinoma, nemaišo.

Kiek žinau, seniau buvo populiarios išvykos su dideliais laivais, galingais jūriniais kotais, sunkiom blizgėm – pilkeriais, bet dabar situacija pasikeitusi?

Vis daugiau gidų plukdo žvejus su mažesniais laiveliais. Žvejojama jig metodu su silikoniniais masalais, užvertais ant galvakablių. Toks žvejybos būdas patogus dėl keleto aspektų. Visų pirma, žvejams nereikia laukti, kol susirinks didelė žmonių grupė, tokiais laiveliais galima plaukti ir trise. Nereikia turėti ir specialių jūrinių meškerių, užtenka tvirtesnio spiningo ir neinertinės ritės. Pati žvejyba būna taip pat subtilesnė ir smagesnė, nes jaučiamas net menkiausias menkės prisilietimas prie masalo.

Bet ar galima subtiliais įrankiais gaudyti tada, kai yra didelis dreifas ir jūra smarkiai banguoja?

Tiktai taip. Šiais laikais laiveliuose naudojami papildomi elektra varomi varikliai, užtikrinantys stabilią žvejybą viename taške net esant gana dideliam dreifui ir nemažai bangai.

Ar visą žvejybos įrangą reikia turėti pačiam?

Ne. Ją galima ir išsinuomoti iš žvejų gidų. Taip pat galima gauti ir masalus.

O jei žmogus nori atsivežti savo įrankius?

Tada jam reikėtų nusipirkti silikoninių masalų su galvakabliais, maždaug nuo 35 – 60 gr svorio. Turėti panašaus užmetimo 2,40 – 2,70 m ilgio spiningą, tvirtą neinertinę 3000 – 4000 dydžio ritę, pintą #0,8 – 1,5 klasės (pagal japonišką klasifikaciją valą)valą ir 0,40 – 0,50 mm fluorokarboninio valo pavadėliams.

Menkė, sugauta Baltijos jūroje

Kokios silikoninių masalų formos ir spalvos yra efektyviausios, žvejojant Baltijos jūroje?

Sunku pasakyti. Tai gali būti ir kirmino ar žuvelės formos silikoniniai masalai. Spalvos – pačios įvairiausios: nuo ryškių iki klasikinių baltų ar raudonų.

O kaip su valgomais guminukais?

Na, jie tampa nepamainomais, kai menkių kibimas būna tikrai prastas.

Ar yra kokie „stebuklingi“ guminuko vedimai?

Jeigu menkės kimba gerai, tai tikrai nieko ypatingo nereikia – tiesiog šokdinti masalą dugnu. O jei kibimas prastas, tada jau galima „žaisti“ su visokiais patempimais, patraukymais, rišti papildomą pavadėlį su masalu ir t.t.

Dėkojame Audriui ir linkime nei žvyno… bei gero oro ir mažų bangų. O kas nori išmėginti menkių žvejybą Baltijos jūroje, gali drąsiai susisiekti su Audriumi Ūseliu veidaknygėje.