Šįkart apie jaukų receptūras vienu ar kitu atveju nepasakosiu – kiekvienas turime savo mėgstamus mišinius vienoje ar kitoje situacijoje. Pakalbėsiu apie jauko rutulių pateikimą laidyne. Priimkite, kad tam naudojamas pirktinis miltų pavidalo jaukas, iš kurio galima suformuoti jauko rutulius.
Kodėl jaukinti laidyne paklausite? Gi, dugnine meškere su šeryklėle galima jaukinti daug tiksliau ir tam net nereikia daug praktikos. Pagrindinis jaukinimo laidyne privalumas yra tas, kad įmanoma pateikti didelį jauko kiekį per trumpą laiko tarpą. Iš tikro, kartais net meškeriojant dugnine, patartina su laidyne stipriai apšaudyti žūklavietę ir tuomet tiksliai meškerioti su šeryklėle bombardavimo lauko viduryje.
Jauko pateikimas tiksliai yra svarbus veiksnys lemiantis galutinį žūklės rezultatą. Žinoma, ne visada reikia tokio efekto, kai tarsi kibiras jauko išpiltas į vieną krūvą. Kitu kraštutiniu atveju, jei tas pats kibiras jauko būtų paskleistas į 10 m ant 10 m ar dar didesnį plotą, rezultato vėl gi nebūtų. Pirmuoju atveju, kai jaukas vienoje krūvoje, stambesnės žuvys tikrai ilgai neužsilaikytų prie jo. Jeigu ir pavyktų pakirsti vieną žuvį iš būrio, beveik garantuotai visas būrys pasibaidytų dėl sąmyšio, nes visas būrys būtų šalia jauko krūvos. Antruoju atveju, kai jaukas paskleistas dideliame plote, žuvų būrys būtų pasiskirstęs taip pat dideliame plote. Tai reikštų, kad kibimo tektų laukti ilgokai
Mano nuomone, aukso vidurys yra maždaug 2 m ant 2 m, kai kalba eina apie karšių, karosų, lynų ir apskritai stambesnių žuvų žūklę. Tokiame plote paskleidus jauką, virš jo gali ramiai sukinėtis kelios ar keliolika žuvų, o pakirtus vieną iš jų kitos turėtų nepasibaidyti. Taip yra todėl, kad kiekviena žuvis renka jauko daleles nuo dugno, o kai viena žuvis pakertama ir ima blaškytis, kitos to gali net nepastebėti ir maitintis toliau.
Taigi, sakykime, kad pageidautinas jaukinimo tikslumas laidyne yra maždaug 2 m ant 2 m ploto. Kaip tai padaryti, kai meškeriojama 30 m nuo kranto ar dar toliau? Tai įmanoma, tik visos šio proceso dalys turi būti perprastos.
Apie jauko konsistenciją
Jaukas jaukinimui laidyne turi būti šiek tiek lipnesnis, nei sakykime, žūklei dugnine su šeryklėle. Žinoma, viskas priklauso nuo situacijos – kuo giliau, tuo jaukas sunkesnis ir lipnesnis. Pagrindinė taisyklė yra tokia: jauko rutulys (ar reiktų sakyti cepelino formos darinys) turi susiformuoti jauko saują suspaudus viena ranka ir tuomet sviedžiant jį laidyne jis turi nesuirti.
Dar verta paminėti, kad bet kuris jauko mišinys gali paruoštas taip, kad jauko rutulys sudužtų vos tik atsitrenkęs į vandens paviršių. Tai pasiekiama jauką šiek tiek perdrėkinus. Žinoma, su perdrėkinimu reiktų labai atsargiai – reiktų pilti vandenį į jauką mažais kiekiais ir mikliai permaišyti. Kai perdrėkinto jauko rutulys atsitrenkia į vandens paviršių, garsas yra visai kitoks nei tuomet kai atsitrenkia neperdrėkintas jauko rutulys. Perdrėkinto jauko rutulius galima naudoti tik tuomet, kai žūklavietė sekli ir nėra jokių povandeniu srovių – kitaip didžioji dalis jauko bus nunešta tolyn nuo žūklavietės.
Jauko rutulių jaukinimui laidyne formavimas susideda iš šių žingsnių:
1. Viena ranka pasemiama sauja jauko. Sauja atlieka ir tarsi matavimo indo vaidmenį – kiekvieną kartą pasemiama tiek pat jauko. Taigi, visi rutuliai turėtų būti labai panašaus dydžio.
2. Jaukas suspaudžiamas. Svarbu formuoti jaukus rutulius virš jauko indo, kad nubyrėjęs jaukas nenueitų perniek.
3. Po vieno suspaudimo jauko rutulys jau turi būti susiformavęs. Tokį jauko rutulį būtų galima dėti į laidynės krepšelį ir sviesti link jaukinvietės, tačiau jo aerodinaminės savybės dar nėra puikios.
4. Atliekami keli papildomi suspaudimai naudojant mažiau jėgos. Jauko rutulys pasidaro lygesnis. Dabar jauko rutulys paruoštas šūviui.
Atkreipkite dėmesį, kur pavaizduoti trys jauko rutuliai. Daugiau ar mažiau jie yra vienodos formos ir vienodo svorio. Tai reiškia, kad jie turėtų skristi panašų atstumą su sąlyga, kad laidynė juos išsviestų vienoda jėga.
Dar paminėsiu, kad kai jaukinama laidyne negalima jauko pagardinti jokiais gyvais jauko priedais. Turiu omenyje, kad galima naudoti tik nejudrius jauko priedus. Gyvos musės lervos ar net karpyti sliekai besirangydami sudarys įskilimus jauko rutuliuose ir sviedimo metu jauko rutulys tiesiog suirs ore ir nukris daug arčiau nei tikimasi.
Apie laidynes
Bet kurioje laidynėje svarbiausias komponentas yra krepšelis į kurį įdedamas jauko rutulys. Nuo krepšelio formos priklauso tikslumas. Pats naudoju tik Drennan Softfeed tipo jauko krepšelius. Jie yra tobulo dydžio, nes dailiai priglaudžia jauko rutulį ir niekada jo nesuardo, kai įtempiama guma.
Laidynių gumas dažniausiai pakeičiu į medicinines, pagamintas iš gryno latekso. Ši guma keliolika kartų pigesnė nei tos, kurias siūlo žūklės įrankių gamintojai. Tiesiog nusiperku 10 m ilgio gabalą ir susikarpau į reikiamo ilgio atkarpas. Svarbiausia pasirinkti tinkamą diametrą. Sakyčiau reiktų rinktis 6 mm išorinio skersmens ir 3 mm vidinio skersmens gumas. Tokio storio guma turi užtektinai galios, kad nusviesti jauko rutulį norimu atstumu.
Laidynės rėmas nėra taip svarbu. Tik verta paminėti, kad jis turi būti tvirtas, patikimas ir nelankstus. Tos pačios kompanijos Drennan laidynių rėmai patys geriausi – jie tvirti, patikimi ir rankenos ergonomiškos – malonu laikyti rankose.
Apie techniką
Jauko rutulio sviedimo laidyne technika, kaip ir bet kuri kita technika reikalauja daug praktikos ir lavinimosi. Žinoma, nelyginu jaukinimo laidyne su tritaškių mėtymu, nes, manau, kad jaukinti tiksliai laidyne įmanoma išmokti gana greitai.
Svarbiausias dalykas sviedimo technikoje yra laidynės gumą įtempti tiek pat kiekvieną kartą. Taigi, įtempus laidynę vienodai kiekvieną kartą sviedžiant vienodo dydžio ir masės rutulius, jie nuskries tokį patį atstumą. Žinoma, sviedimo trajektorija taip pat turi įtakos, bet
išlaikyti ją panašią kiekvieno sviedimo metu nėra sudėtinga.
Sviedimo techniką sudaro tokie žingsniai:
1. Jauko rutulys įdedamas į laidynės krepšelį, kai laidynės rėmas vienoje rankoje, o kita ranka čiumpamas krepšelio laikiklis.
2. Laidynės guma šiek tiek įtempiama, ir nusitaikoma norima kryptimi. Pasiruošta šūviui.
3. Laidynės guma įtempiama kai ranka, kuri laiko laidynės rėmą yra visiškai ištiesiama į beveik horizontalią poziciją, o kita ranka, kuri laiko krepšelį, įtempiama iki tos kūno vietos, kur paprastai būtų šoninė kelnių kišenė. Šis žingsnis atliekamas tarsi vienu judesiu ir gana greitai.
4. Laidynės krepšelis paleidžiamas, tvirtai laikant ranką, kuri laiko laidynės rėmą.
Vadovaujantis šiais žingsniais laidynės guma ištempiama tiek pat kiekvieną kartą. Trajektorija taip pat išlaidoma tokia pati. Visai tai lemia, kad jauko rutuliai keliauja tokį patį atstumą kiekvieną kartą.
Taigi, papasakojau apie tris svarbiausius dalykus jaukinant laidyne: jauko rutulių vienodumas, laidynės pasirinkimas ir sviedimo technika. Palinkėsiu pasinaudoti mano patarimais ir netrukus jūsų jauko rutuliai vienas po kito leisis būtent ten, kur norite!
