Pradėsiu nuo terminologijos. Naktinė žūklė nebūtinai turi vykti naktį. Sakykime, vėlų rudenį ir žiemą, kad ir šeštą valandą vakaro jau būna visiškai tamsu. Tikra naktine žūkle matyt reiktų laikyti tokią žūklę, kai pradedama šviesoje ir žvejojama vėl iki šviesos. Taigi, gal šį straipsnį reiktų pavadinti „žūklė tamsoje dugnine“? Na, bet esmės tai nekeistų ir tam, ką noriu pasakyti nelabai darytų įtakos.

Žūkle tamsiuoju paros metu užsiiminėti pradėjau visai nesenai – tik šiemet. Iš tikro yra tokia žūklė turi tikrai nemažai privalumų, tačiau reikalauja specialaus pasiruošimo. Na, bet apie viską nuo pradžių.

Taigi, šį kartą pasidalinsiu praktiniais patarimais, kurie tikrai turėtų padėti pradedantiesiems naktinėtojams. Verta pridurti, kad kaip sufleruoja pavadinimas, kad kalbėsiu tik apie įvairiausias žūklės dugnine variacijas, praleisdamas žūklės plūdine ar spiningu tamsiuoju paros metu subtilybes.

Šį straipsnį suskirčiau į šešias aiškias ir logiškas dalis. Pirmos trys iš esmės atsako į klausimus „kodėl gaudyti“, „ką gaudyti“, „kur gaudyti“ naktį. Na, o paskutinės trys atsako į klausimą „kaip gaudyti“ meškeriojant tamsiuoju paros metu.

Kodėl žvejoti tamsiuoju paros metu?

Iš esmės yra dvi pagrindinės priežastys kodėl vertėtų žvejoti tamsiuoju paros metu. Na, ar bent jau pats dėl šių dviejų priežasčių ėmiau žvejoti tamsoje.

Pirma, jokia paslaptis, kad didžiosios žvynuotosios dažnuose vandens telkiniuose aktyviausios yra tamsiuoju paros metu. Taigi, logiška bandyti jas sugauti būtent tuomet. Žvejojant tamsiuoju paros metu, dažnai galima sugauti didelę žuvį gan greitai ir nebūtina sėdėti prie meškerių labai ilgai.

Naktinės žūklės vaizdai
Naktinės žūklės vaizdai
© Andrius Lekstutis

Antra, dauguma mūsų dirbame dienomis ir bent penkias dienas per savaitę. Taigi, žūklei lieka tik savaitgalis – dvi dienos, jeigu pamirštume visa kita: šeimas, gimines, draugus ir taip toliau. Na, o darbo dienomis, rudens ir žiemos vakarus dažnas meškeriotojas praleidžia prie televizoriaus ar kompiuterio. Būtent tuos ilgus rudens ir švelnesnės žiemos vakarus galima išnaudoti naktinei žūklei. Iš tikro net nereikia žvejoti labai ilgai 2-4 valandos žūklės tinkamoje vietoje labai dažnai padovanoja įspūdingų laimikių.

Apie žuvis

Iš esmės meškeriojant tamsiuoju paros metu galima kalbėti beveik apie visų mūsų vandens telkiniuose gyvenančių taikių žuvų žūklę. Tai gali būti karosai, lynai, šapalai ar net kuojos. Vis dėl išskirčiau tris pagrindines žuvų rūšis, kurios mano pastebėjimais dažnuose vandens telkiniuose gerokai aktyvesnės tamsiuoju paros metu: ūsoriai, karpiai ir karšiai. Šį kartą nekalbėsiu apie vėgėles, ungurius ir panašiai – paliksiu tai kitam kartui.

Ūsorių žūklė tamsiuoju paros metu tikrai populiari. Taip yra todėl, kad šios žuvys aktyviausios būna naktimis, o saulėtas dienas, ypač kai vanduo skaidrus, praleidžia įvairiausiose slėptuvėse. Nors ūsoriai ir maitinasi ir dienomis, tačiau jie tai daro tik šalia slėptuvių ir toli nuo jų neklysta. Na, o tokias vietas didelėje upėje dažnai sunku surasti, o tuo labiau pateikti į tokias vietas masalą.

Karpiai dažniausiai būna aktyvūs kiaurą parą, bet jų aktyvumą įtakoja labai daug aplinkos veiksnių ir žinoma vandens temperatūra. Na, o šviesos kiekis – vienas iš tų veiksnių ir gan svarbus. Taigi, kol vanduo dar visai neatvėsęs, karpiai dažnuose vandens telkiniuose vos tik sutemus nusileidžia prie dugno pasimaitinti. Na, o rudens ir šiltos žiemos dienas karpiai gan dažnai praleidžia gerokai virš dugno – ten kur šiltesnio vandens sluoksniai, ir sugauti juos tuomet sunkiau.

Karšių žūklė tamsiuoju paros metu dažnai būna labai rezultatyvi. Būtent žvejojant naktį didžiausia tikimybė susigrumti su trofėjine žuvimi. Karšiai yra prisitaikę maitintis tamsiuoju paros metu nes jų akys turi specialius, itin jautrius šviesai organus. Kažkuo panašius, į tuos kaip turi plėšrios žuvys. Karšiai dienomis dažnai nesimaitina visai ir bastosi kažkur viduriniuose vandens sluoksniuose, na, o sutemus jie nusileidžia prie dugno ir godžiai ryją viską, kas pasitaiko jų kelyje.

Kur žvejoti?

Kadangi jau aptariau kodėl žvejoti tamsiuoju metu ir į ką taikytis tai darant, logiška, kad žūklavietės pasirinkimas žūklei tamsiuoju metu turi tiesiog „išplaukti“ arba „susivesti“ į jau paminėtus niuansus.

Čia turiu omenyje, kad jeigu meškeriosite po darbo sutemus ir sakykim iki vidurnakčio ar trumpiau, protinga rinktis vandens telkinį kuris yra kažkur netoli namų. Visgi, po darbo tikrai nenorėsite važiuoti dešimtis ar šimtus kilometrų, dėl kelių valandų žūklės. Tuo labiau, kad kitą dieną greičiausiai vėl vyksite į darbą.

Dar verta paminėti, kad renkantis vandens telkinį, kuris yra mieste arba tiesiog urbanizuotoje vietoje, didelis tokio pasirinkimo privalumas yra tame, kad gatvių ar namų šviesos šiek tiek apšvies žūklavietę. Na, ir tiesiog man asmeniškai smagiau būti kažkur arčiau civilizacijos, kai žvejoju tamsose vienas.

Taip pat, renkantis vandens telkinį naktinei žūklei reiktų įvertinti, į ką taikysitės ir tuomet elgtis atitinkamai. Sakykime, jei nuspręstumėte taikytis į ūsorius naudodami „pindrakus“, kur jų nėra arba yra labai maža koncentracija, tai net prieblanda nebūtinai padės sulaukti kibimo. O tame pačiame vandens telkinyje galbūt laikosi didelių karšių būriai. Taigi, logiškiau būtų bandyti sugauti tuos karšius naudojant mažus baltyminius kukulius ar kitus masalus, kurie geriau veikia būtent karšiams. Mintis čia yra tokia, kad reiktų turėti daugmaž aiškų taikinį ir pagal tai pasirinkti vandens telkinį ar jo ruožą.

Apie šviesas

Sakydamas, kad žmonių regėjimas nelabai pritaikytas veiklai tamsoje turbūt nepateksiu į filosofijos knygas. Na, bet faktas yra toks, kad mes matome tamsoje tikrai nekaip. Todėl kruopštumo ir tikslumo reikalaujantys užsiėmimai tamsoje, tokie kaip žūklė, be pagalbos mūsų regai negali vykti efektyviai.

Taigi, susiruošus į naktinę žūklę būtina iš anksto pasirūpinti bent dviem prožektoriais: vienas naudojamas, o kitas atsargai. Pasikrauti baterijas iš anksto ir įvertinti maždaug kokį laiko tarpą jos gali aprūpinti turimus prožektorius.

Mano nuomone, geriausia iškart investuoti į porą prožektorių su CREE tipo šviečiančiais diodais. Tokio tipo diodai šviečia daug ryškiau nei sakykim prožektoriukai su 5-20 paprastų diodų. Verta paminėti, kad patogiausi žūklei yra vadinamieji „šachtininkų“ prožektoriai, kurie tvirtinasi ant galvos. Jie visada šviečia ten kur reikia – kur pasukti galvą. Na ir taip pat abi rankos lieka laisvos, kad atkabinti uždėti masalą, užmesti, atkabinti žuvį ir taip toliau.

Parodoma pora prožektorių su atsarginiais elementais
Parodoma pora prožektorių su atsarginiais elementais
© Andrius Lekstutis

Baigdamas šį skyrių, dar kartą akcentuosiu, kaip svarbu pasirūpinti gerais ir patikimais prožektoriais, atsarginiais prožektoriais (jei vienas sugestų) atsarginiais elementais (jei išsikrautų). Išsikrovę elementai gali ne tik sugadinti žūklę bet ir sukelti realų pavojų gyvybei/sveikatai, sakykime jeigu po žūklės reiktų ieškoti kelio link transporto priemonės tamsoje!

Apie taktiką

Meškeriojant naktį arba tamsiuoju paros metu stengiuosi vadovautis dviem paprastomis taisyklėmis nepriklausomai kokias žuvų rūšis ar kokiame vandens telkinyje žvejoju. Pabandysiu trumpai tas taisykles aptarti.

Pirma, visada naudoju gerokai galingesnius kotus, rites, valus, pavadėlius ir kabliukus nei naudočiau dieną, žvejodamas tas pačias žuvų rūšis. Pvz. žvejodamas karšius dieną niekada nenaudočiau pavadėlio storesnio nei 0,18 mm. skersmens, bet dažniausiai naudočiau gerokai plonesnius. Tuo tarpu žvejodamas juos naktį nematau didelių problemų naudoti 0,25 mm. ar net 0,30 mm. skersmens valą pavadėliui. Taip yra todėl, kad tikiu, kad žuvys tamsiuoju paros metu maitinasi agresyviai ir įrankių delikatumo įtaka gerokai sumažėja. Na, o žvejojant naktį gerokai didesnė tikimybė, kad užkibs trofėjinė žuvis. Ir nebūtinai karšis! Todėl naudodamas galingesnius įrankius padidinu šansus, kad tą didelę žuvį ištrauksiu. Lygiai ta pati logika tinka tiek ūsoriams, karpiams ar kitoms žuvims. Taip pat, kai įrankiai šiek tiek grubesni, sumažėja tikimybė, kad kažkas susipainios ar nutrūks ir nereiks gaišti laiko tamsoje bandant perrišti sistemėlę ir panašiai.

Antra, masalai ir jaukai meškeriojant tamsiuoju paros metu turėtų daugmaž atitikti tuos, ką naudotumėte dieną toms pačios žuvų rūšims duodame vandens telkinyje. Čia turiu omenyje, kad sakykime jei karšiui bandote įsiūlyti vieną ar du naktinius sliekus meškeriodami dieną, nereiktų bandyti juos žvejojant tamsiuoju paros metu užverti 10 sliekų ant didelio kablio. Visgi karšis šamu netapo... Lygiai tas pats su karpiais ar ūsoriais.

Apie kibimo indikaciją

Meškeriojant tamsiuoju paros metu kibimo indikacijai reiktų skirti specialų dėmesį. Rekomenduočiau kliautis dviejų tipų indikatorių kombinacija. Na, ar bent jau pats taip meškerioju ir negaliu skųstis problemomis su kibimo indikacija.

Pirma, gan svarbu prie meškerės primontuoti meškeriotojų tarpe vadinamus „izotopus“. Iš esmės tai yra maži šviečiantys vamzdeliai, kurie patikimai primontuojami prie meškerės galiuko. Šie įtaisai tikrai neblogai parodo lėtus kibimus. Na, ir kaip papildomas šių įtaisų privalumas yra toks, kad yra į ką spoksoti laukiant kibimo – tarsi stebėti ryškų feeder‘io viršūnėlę tik čia stebima švieselė primontuota ant meškerės galiuko.

Šviečiantis „izotopas“, kuris tvirtinamas ant meškerės galiuko ir taip padeda kibimo indikacijai
Šviečiantis „izotopas“, kuris tvirtinamas ant meškerės galiuko ir taip padeda kibimo indikacijai
© Andrius Lekstutis

Antra, elektroniniai kibimo signalizatoriai tikrai veikia puikiai meškeriojant naktį. Jie puikiai parodo kibimą, na ir taip pat ant jų esantys šviečiantys diodai kibimo metu puikiai apšviečia kotą bei ritę ir tuomet pasidaro labai lengva tamsoje surasti meškerę ir pradėti kovą su žuvimi. Dar nemenkas tokių indikatorių privalumas yra toks, kad paprastai galima sureguliuoti jų jautrumą ir garso lygį. Na ir tuomet nebūtina stebėti švieselę kiekvieną sekundę – galima ir į šonus pasidairyti ar kur toliau nuo meškerių pabūti, esant reikalui. Dar būtina pridurti, kad elektroniniai kibimo signalizatoriai dažnai turi gan žemas briaunas, tarp kurių įstatomas kotas. Na, o agresyviai kimbanti žuvis gali kotą numesti nuo stovelių ypač jei žvejojama upėje arba tarp koto ir valo užmetus yra nemažas kampas horizontaliai. Taigi, žvejojant tamsoje, rekomenduočiau naudoti specialius strypelius, kurie šią problemą eliminuoja.

Elektroninis kibimo signalizatorius, apsauginių strypelių įrenginys ir pats kuoliukas, į kurį įsisuka abu paminėti rakandai, o pats kuoliukas smeigiamas į gruntą
Elektroninis kibimo signalizatorius, apsauginių strypelių įrenginys ir pats kuoliukas, į kurį įsisuka abu paminėti rakandai, o pats kuoliukas smeigiamas į gruntą
© Andrius Lekstutis

Pabaigai, paraginsiu išbandyti naktinę žūklę. Ji tikrai turi savotiško žavesio tiek laimikių, tiek jausmo būnant ir laukiant kibimo tamsoje atžvilgiais. Gal būt tik pirmus keletą kartų rekomenduočiau pasėdėti tamsoje su meškerėmis su geru bičiuliu, kad būtų drąsiau ir saugiau.

Kablys.lt

Rudeniniai karpiai arba „smirdukų triumfas“

2019-10-01 12:27 Pasidalijimų 37 Komentarų 1

Dugninės meškerės pozicija

2019-08-29 14:10 Pasidalijimų 49 Komentarų 1

Ar kimba naktį upėtakiai?

2019-09-02 08:40 Pasidalijimų 17 Komentarų 2

Žūklė lėtai skęstančia šeryklėle

2019-08-20 11:40 Pasidalijimų 43