Tešla yra puikus masalas pradedantiesiems meškeriotojams. Ne kiekvienas pradedantis meškeriotojas jaučiasi komfortiškai bandydamas užmauti ant kabliuko mikliai besirangančius sliekus ar musės lervas. O va su tešla kovoti nereikia ir be to ji nepasižymi šlykštumo faktoriumi. Taip pat, tešla yra puikus masalas šiltuoju metų laiku ir kartais ji gali net lenkti kitus masalus savo efektyvumu.
Na, tačiau, tikiu, kad užkietėjusiems „tešliams“ nepasakiau nieko naujo – jie naudoja daugelį metų veikiančias receptūras ir laimikiais nesiskundžia. Jie žino, „ką, kada ir kaip“ gaudyti tešla.
Britų meškeriotojai yra sugalvoję savotišką būdą masalui naudojant tešlą. Apie tai ir pabandysiu trumpai papasakoti.
Kaip paruošti tešlą?
Britai tešlą ruošia visai kitaip, nei dauguma Lietuvos meškeriotojų. Jie tešlos pasigaminimui naudoja pirktinį, miltų pavidalo, jauką ir vandenį.
Pasirinktas jaukas yra smarkiai perdrėkinimas, sakykime 1:1 jauko ir vandens. Iš pradžių konsistencija primena purvą ar dumblą ir atrodo, kad jaukas sugadinamas. Na, bet per 30 minučių ar panašiai jaukas išbrinksta ir pasidaro tinkamos konsistencijos, kad naudoti jį ant kabliuko. Žinoma, ne kiekvienam jaukui reikia tiek vandens, todėl ruošiant tešlą britiškam žūklės būdui rekomenduotina pasilinkti šiek tiek sauso jauko, kad prireikus jauką būtų galima šiek tiek „pasausinti“.
Anglijoje įmanoma įsigyti, būtent šiam žūklės būdui sukurtų specialių jaukų, kur aiškiai nurodyti vandens ir jauko kiekiai norint paruošti tobulą tešlą. Na, bet naudoti specialius jaukus nėra būtina – pats visada naudoju įvairių jaukų likučius ir iš jų visada pavyksta pasidaryti tinkamos konsistencijos tešlą.
Tešlos, pagamintos iš jauko, konsistenciją gana sunku apibūdinti. Svarbiausiais konsistencijos kriterijus yra kaip gerai pavyksta suformuoti nedidelius tešlos rutuliukus. Jei tešla limpa prie pirštų arba yra per minkšta, tuomet ji yra per skysta. Reiktų į ją įmaišyti šiek tiek sauso jauko. Jei rutuliukus suformuoti sunku, nes jaukas nelimpa, tuomet tešla per sausa. Reiktų tešlą atsargiai sudrėkinti keliais lašais vandens.
Žūklės technika
Britai tešla meškerioja plūdinėmis naudojami sudurtines. Tešlos konsistencija yra per minkšta, kad šį masalą pavyktų užmesti naudojant meškerę su rite. O va panaudojant sudurtinę, prie kurios plonojo galo yra pritaisytas specialus kaušelis, minkštą tešlos gabaliuką įmanoma pateikti į norimą žūklės vietą.
Sudurtinė išstumiama ir tuomet kotas pasukamas, laikant kaušelį, kuriame pūpso tešlos gabaliukas su kabliuku, šalia vandens paviršiaus ir masalas švelniai pateikiamas į jaukinimo vietą.
Paminėsiu, kad kaušelis tešlai yra tvirtinimas metro ar didesniu atstumu nuo sudurtinės plonojo galo. Taip daroma todėl, kad sumažinti sistemėlės susipainiojimo tikimybę.
Verta pabrėžti, kad šis britiškas žūklės būdas tešla nereikalauja išankstinio jaukinimo. Žuvys jaukinamos masalu – kai nesulaukiama kibimo permetant tešlos gabaliukas lieka ant dugno. Priklausomai nuo tešlos konsistencijos, žūklavietės gylio, vandens temperatūros ir kitų veiksnių, paprastai nesulaukus kibimo per 5 minutes ar panašiai yra permetama. Kai žvynuotosios itin aktyvios, dažnai jaukinimo vien tešla neužtenka, nes kiekviena pakirsta žuvis praryja visą tešlos gabaliuką nepalikdama nieko kitoms žuvims. Tais atvejais britai papildomai į kaušelį įdeda kelias ar keliolika pelečių.
Tešlos rutuliukų dydžiai pagrinde priklauso nuo žvynuotųjų įnorių. Vienuose vandens telkiniuose geriausiai veikia maži, lazdyno riešuto dydžio tešlos gabaliukai, o kituose graikinio riešuto dydžio ar didesni gabalai.
Tešlos gabaliukas turi būti pritaisytas ant kabliuko, taip, kad masalas laikytųsi kiek įmanoma geriau. Tai pasiekiama tuomet, kai kabliukui reiktų praeiti pro tešlos rutuliuko centro ašį, jei valas, prie kurio pririštas kabliukas būtų per jėgą traukiamas iš tešlos gabaliuko. Ūkiškai kalbant, masalas ant kabliuko turi laikytis ant kuo daugiau „mėsos“. Paprasčiausias ir patikimiausias būdas pritaisyti minkštos tešlos gabaliuką ant kabliuko yra suformuoti norimo dydžio tešlos gabaliuką ir tuomet įtemptą pavadėlio valu tarsi įpjauti tešlą iki centro. Tuomet atsargiai įtraukti kabliuką į tešlą ir švelniai įpjovą užtaisyti pirštais.
Vienas iš didžiausių britiško žūklės būdo tešla privalumų yra tas, kad galima naudoti itin didelius, 12, 10 ar net 8 numerio kabliukus. Taip yra todėl, kad kabliukas yra visiškai paslepiamas tešloje, tačiau žuviai sugriebus masalą, kabliukas be vargo įsminga į žvynuotosios žabtus, nes tešla yra labai minkšta.
Apie sistemėlę
Britiškas žūklės būdas tešla yra gana techniškas kas liečia pačia sistemėlę. Naudojamos specialios plūdės, kurios pasižymi itin ilgomis 6-10 mm ilgio ir 1,5–2 mm skersmens antenomis. Taip pat, kai kurie šių plūdžių gamintojai įmontuoja beveik visą plūdei reikiamą, keliamai jėgai atsverti, masę į pačią plūdę. Taigi, iš esmės galima atsisakyti svarelių ant valo.
Svarbiausias britiško žūklės būdo tešla faktorius yra teisingai išsimatuoti žūklavietės gylį. Plūdė turi būti subalansuota taip, kad virš vandens kyšotų iš esmės visa antena, tačiau ne korpusas. Tuomet gylis turi būti sureguliuotas taip, kad kabliukas būtu virš dugno 3–5 cm. Tuomet uždėjus padorų gabalą tešlos, jos masė prinardins plūdę tuos 3–5 cm, kol pati tešla nuskęs iki dugno ir sustos.
Kadangi plūdės antena yra ilga, plūde nors ir prinardinta lieka kyšoti virš vandens paviršiaus ir leidžia meškeriotojui laiku pamatyti ir realizuoti kibimą. Taip pat, jei nesulaukiama kibimo ir tešla nukrenta nuo kabliuko, plūdė iškyla, indikuodama meškeriotojui, kad laikas permesti.
Ar tik karpiai?
Kai britų meškeriotojai į jaukinimo kaušelį deda tešlą su joje paslėptu kabliuku, jie visada tikisi karpio kibimo. Žinoma, kartais pavyksta sugauti lyną, karšį ar net padorią kuoją, tačiau taip pasitaiko tikrai retai. Iš esmės britiškas žūklės stilius tešla yra skirtas tik karpiams.
Paminėsiu, kad karpius britai šiuo žūklės būdu gaudo tik šiltuoju metu laiku, kai žuvys maitinasi itin agresyviai ir nesibaido didelių masalų. Nemaža dalis žūklės varžybų, vykstančių šiltuoju metų laiku Anglijos komerciniuose vandens telkiniuose, laimimos būtent taikantis į karpius ir naudojant tešlą ant kabliuko. Tai parodo, jog šis žūklės būdas neretai lenkia kitus žūklės būdus savo efektyvumu.
