Plūdinė meškerė ir pirmosios pavasarinės žūklės yra du neatsiejami dalykai. Tačiau šį kartą apie plūdinę meškerę pakalbėsime kitu aspektu.

Specializacija

Neretai meškeriotojai pasirenka žvejoti konkrečiu būdu: plūdine, dugnine spiningu ar museline meškere. Ir tai tikrai nėra blogai. Galime iki kaulų smegenų įsigilinti į mėgstamiausio žūklės būdo niuansus. Taip, puikiai įvaldę vieną žūklės būdą, galime drąsiai dalyvauti įvairaus rango žūklės varžybose. Išmokti gerai meškerioti konkrečiu žūklės būdu ir sunkiausiomis meteorologinėmis sąlygomis įsiūlyti savo masalą labiausiai kibti nenorinčiam žuveliokui reikia įdėti daug darbo ir pastangų.

Karjeros pradžia

Tačiau pradėti savo žvejo karjerą nuo spiningo, dugninės ar muselinės meškerės tikrai nereikėtų. Kodėl? Visų pirma, jie yra ganėtinai komplikuoti ir, jei taip galima vadinti, „išvestiniai“ žūklės būdai. Žymus Jungtinės Karalystės žvejas Mattas Hayesas viename iš savo interviu teigia, kad jam labai nepatinka jo šalyje tvyrantis karpių gaudymo bumas. Kada jaunieji žvejai net nesigilindami į bendrus žuvų maitinimosi įpročius ir meškeriojimą perka palapines, visą gausią įrangą ir pradeda, dažniausiai dugnine meškere, gaudyti karpius.

Kodėl būtent plūdinė?

Tai tarsi meškeriojimo pasaulio dviratis. Juk mes dažniausiai nepuolame valdyti „kosminio laivo“ – automobilio – neišmokę deramai važiuoti dvirate transporto priemone. Plūdinę meškerę paprasta užmesti, jai nėra būtina ritė, ją lengva įsisavinti ir su ja praeiti „mokslai“ puikiai pasitarnauja vėliau – jau pradėjus žvejoti sudėtingesniais žūklės būdais.

Žvejodami plūdine mes galime stebėti, kada žuvys mieliau renkasi dugne, virš jo, ar visai vandens pačiame paviršiuje kybantį masalą, ir prie jų „įpročių“ greitai prisitaikyti. Galime netgi vesti masalą vandenyje ir žiūrėti, kaip žuvys reaguoja į judantį masalą ir vėliau tai puikiai pritaikyti spiningavimo „disciplinoje“. Taigi, plūdinė leidžia suvokti beveik visus meškeriojimo ypatumus ir lengvai perprasti žuvų maitinimosi „subtilybes“.

Įvaldę palaidynę plūdinę meškerę upėje, vėliau visą praktiką galime pritaikyti „museliaudami“. Kaip konkrečiai, paklausite? Žvejodami museline meškere šlapia musele ar nimfa turime kuo natūraliau plukdyti masalą srovėje, o tai mes taip pat turime daryti su plūdine meškere. Vadinamą valo perkėlimą arba „mendingą“ turime daryti tiek žvejodami plūdine palaidyne meškere, tiek ir museline.

Žvejodami plūdine palaidyne meškere upėje ar ežere taip pat galime pastebėti, kuriose vietose, gylių perkritimuose, srovių sulėtėjimuose ar susiliejimuose mėgsta būriuotis taikiosios ir plėšriosios žuvys ir vėliau visas šias žinias panaudoti žvejodami spiningu.

Kablys.lt

Rudeniniai karpiai arba „smirdukų triumfas“

2019-10-01 12:27 Pasidalijimų 37 Komentarų 1

Dugninės meškerės pozicija

2019-08-29 14:10 Pasidalijimų 49 Komentarų 1

Ar kimba naktį upėtakiai?

2019-09-02 08:40 Pasidalijimų 17 Komentarų 2

Žūklė lėtai skęstančia šeryklėle

2019-08-20 11:40 Pasidalijimų 43