Lydekos ir dugninė
Žinoma, lydekoms ant dugninės meškerės kabliuko nepasiūlysi baltyminio kukulio ar kukurūzų, nors, kaip žinia, ant sliekų jos tikrai kimba. Vienintelis masalas, kuris tikrai bus „patrauklus“ trofėjinei lydekai – tai negyva žuvis. Iš aš tikrai nebe reikalo pavartojau žodį „trofėjinei“. Užsienio žvejų praktika byloja, kad nedidelę lydeką greičiau galime sugauti su dirbtiniu masalu ar gyva žuvele.
Tačiau didesnę aštriadantę lengviau pagausime ant negyvos žuvies. Kodėl? Viskas yra dėl to, kad stambios lydekos yra tingūs sutvėrimai. Jos tikrai nešvaistys savo energijos dėl menko ir negarantuoto kąsnio. O negyva žuvytė ar jos gabaliukai – tikrai lengvas grobis. Tai dar labiau pastebima, kai vandens telkinių vandenys būna atvėsę ir aštriadantės būna nelinkę vaikytis grobio , t.y., vėlyvo rudens ir žiemos mėnesiais.
Žūklės įrankiai
Su bet kokiais įrankiais negyvos žuvelės ir nemažo svarelio, žvejodami nuo kranto, neužmesime. Tam reikalui puikiai tiks karpiniai 3,60 m ilgio ir 2,5–3 lb galios meškerykočiai. Iš bėdos galima panaudoti ir bet kokį ilgesnį teleskopinį meškerykotį, leidžiantį užmesti bent jau 100 g. Rites geriau pasirinkti didesnes, 6000–10000, ir geriau turinčias papildomą stabdį, kitaip vadinamą „Baitrunner“ sistemą. Valus galima rinktis dvejopus: monofilamentinius ir pintus. Abiejų tipų gyslelės turėtų laikyti apie 7–8 kg. Dar reiks ir svarelių. Priklausomai nuo žūklės nuotolio, jie pasirenkami atitinkamai, bet dažniausiai užtenka 30–50 g svarelio. Žinoma, meškeriodami aštriadantes dugnine, neapsieisime be plieninių pavadėlių ir dažniausiai dviejų 8 numerio trišakių kabliukų.
Iš papildomų reikmenų taip pat reikės meškerėms pasidėti skirtų kuoliukų, elektroninių kibimo signalizatorių ir valą įtempiančių „beždžionėlių“ arba „svingerių“. Reikia pabrėžti, kad lydeka negyvą žuvelę „ragauja“ atsargiai, todėl valas turėtų būti įtemptas kuo mažesniu svoriu, o žuviai traukiant – slinkti nuo ritės lengvai.
Masalai
Lydekas meškeriojant dugnine meškere galima naudoti tiek gėlavandenes, tiek jūrines žuvis, tokias kaip strimelė, skumbrė ar stinta. Kad ir kaip būtų sunku patikėti, bet aštriadantės tikrai griebia žuveles, „atkeliavusias“ iš jūros. Jų intensyvus kvapas, matyt, labai teigiamai veikia margašonių uoslę.
Jaukinimas
Gal tai ir skamba keistai, bet lydekas tikrai galima konkrečioje žūklavietėje jaukinti. Tai geriausiai daryti bent jau savaitę ar kelias dienas prieš planuojamą žūklę. Į numatytą vietą konkrečia valandą sumetama keletą žuvies gabaliukų. Tai padaryti galima iš valties arba su jaukinimo raketa, karpininkų vadinamu „Spodu“. Gaudyti reikėtų taip pat panašiu metu, kada buvo metamas jaukas.
Keletas niuansų
• Žvejojant žūklavietėse su žolėtu dugnu, geriau naudoti virš dugno plūduriuojančią negyvą žuvelę. Toks masalas padaromas į žuvies burną įkišant putoplasto ar balzos medžio gabalėlį.
• Taip pat meškeriojant lydekas dugnine meškere pravartu masalą „kvėpinti“ ir tepti, įvairiais ekstraktais ir maistiniais dažais. Jie tikrai veikia ir greičiau atkreipia plėšrūnų dėmesį.
• Žvejojant kiek toliau nuo kranto, vietas, kur vienas iš trišakių kabliukų būna įsmeigtas į masalinę žuvelę, patartina apsukti kaproniniu siūlu, kad metant masalas „nenulėktų“.
P.S. Kas dar vis sunkiai tiki tokia lydekų žūkle Lietuvoje, gali pasižiūrėti prieš keletą metų nufilmuotą Algirdo Viliaus laidą.
