Stovinčiame vandenyje
Tai puikus masalas, ypač per vasaros karščius, tiek lydekoms, tiek ešeriams gaudyti. Dažnai per patį vidurvasarį nuo visiškos nekibos gali išgelbėti pakankamai mažos, 0 ar 2 numerio, sukriukės. Jas traukti reikėtų ne per greitai, kad lapelis vos vos suktųsi, ir tik retkarčiais, galima tempą padidinti, taip išprovokuojant plėšrūną atakai.
Kartais gerų rezultatų atneša ir sukriukės paguldymas ant dugno, o paskui – staigus pakėlimas ir traukimas. Bet dažniausiai užtenka ir nuskandinti sukrę į tam tikrą gylį. Tam naudojamas, mūsų portale jau aptartas, tas pats skaičiavimo metodas, kaip ir žūklei su vartiklėmis. Beje, nereikėtų skubėti prisitrauktos sukriukės kelti iš vandens. Dažnai plėšrūnai seka masalą ir tik paskutiniu momentu galime sulaukti kibimo.
Tekantis vanduo
Vidurvasary, upių vandens lygiui esant ypač žemam, sukriukė tampa vos ne vieninteliu masalu, kurį galima panaudoti. Sekliausiose vietose reikėtų naudoti sukriukes su kiek platesniu lapeliu (tokio tipo sukriukės „neria“ sekliau), gilesnėse – siauresniu. Nors galima meškerioti įvairių formų sukrių lapeliais, įvairiame gylyje, tačiau reikia atkreipti dėmesį į spiningo viršūnės padėtį traukimo metu.
Kuo spiningo meškerykotis bus iškeltas aukščiau vandens paviršiaus, tuo sukriukė „dirbs“ sekliau, kuo mažiau – giliau. Nereikia persistengti ir su sukrių dydžiais. 1, 2 kartais ir 0 ar net 00 numerio sukriukės tampa einamiausiais „ginklais“ nusekusiose vidurvasario upėse.
Upėse puikiai veika sukriukės paguldymas ant dugno. Kibimo galime sulaukti vos tik masalą pakėlus ir pradėjus traukti. Sukriukės traukimas prieš srovę šilčiausiais vasaros mėnesiais taip pat neatneša norimų rezultatų. Geriausia sukrę traukti su srove. Taip sukuriamas savotiškas netikėtumo faktorius, kada žuvis nespėja deramai apžiūrėti masalo ir yra priversta jį griebti, nes pastarasis yra nešamas srovės. Sukriukę traukiant su srove reikia stengtis ją vesti tokiu pačiu, o kartais šiek tiek didesniu, greičiu, nei upės srovės greitis.
Gerų rezultatų galima pasiekti ir sukrę traukiant skersai srovės, ir leidžiant masalą šiek tiek pasroviui. Taip pat yra imituojamas srovės nešamas „maistas“. Kartais tiek didesnėse, tiek mažesnėse upėse kibimo galima sulaukti vos tik sukriukei pasiekus vandens paviršių, todėl nenustebkite, sulaukę galingo žuvies „smūgio“ vos tik pradėjus sukti ritės rankenėlę.
Kibimo tikimybę galime padidinti ir aprišę sukriukės trišakį įvairiais „papuošimais“: kailių, plunksų ir siūlių improvizacijomis.
