Viskas prasidėjo nuo to, kai vos tik užmetus įprastą šėryklą su jauku ir naudojant paprasta sistemėlę su ilgesniu pavadėliu, meškeriotojai stebėdavo kaip karpiukai iškart suplaukdavo prie šėryklos. Dėl mažo gylio žuvys sukeldavo sūkurius paviršiuje ir taip išsiduodavo. Dugninės viršūnėlė imdavo gana aktyviai virpėti. Pakirtus dažniausiai žuvis nebūdavo pakirsta, masalas taip pat nepaliestas.
Gudresni meškeriotojai suprato, kad karpiukai tiesiogine šio žodžio prasme stuksena šėryklą, kad suryti joje esantį jauką! Taip gimė idėja, kad masalas turi būti jauke. Nuo to momento dauguma meškeriotojų, dalyvaujančių žūklės varžybose komerciniuose telkiniuose ėmė naudoti šį būdą. Tuomet ir atsirado jo pavadinimas – the method. Sunku būtų įvertinti, kiek varžybų buvo laimėta naudojant metodą. Kaip pavyzdį paminėsiu 2014 metų „Fish'o'mania“ varžybas, kurių nugalėtojas didžiąją dalį laimikio svorio sumeškeriojo naudodamas metodą ir susišlavė 30000 svarų sterlingų!
Žūklės principas metodu yra gana paprastas – tai žūklė dugnine meškere, naudojant specialias šeryklėlės ir trumpus pavadėlius. Šeryklėlės yra tokios konstrukcijos, kad masalą su kabliuku galima paslėpti jauke, esančiame šėrykloje (galime sakyti ant šėryklos). Po vandeniu šių šėryklų veikimo principas taip pat gana paprastas: šeryklėlei atsidūrus ant dugno, aktyvios žuvys ima ryti jauką iš šėryklos; masalas su kabliuku yra jauke, todėl žuvis gana greitai įsiurbia ir jį; kadangi pavadėlis yra trumpas, žuvis akimirksniu užsikerta nuo šeryklėlės svorio. Tobuli spąstai!
Žinoma, kas liečia šėryklas skirtas žūklei metodu, jos evoliucionavo nuo pirmųjų, spyruokles primenančių, iki šiuolaikinių plokščių, kurios visada nusileidžia ant dugno reikiama puse. Dauguma šiuolaikinių metodui skirtų šeryklėlių parduodamos su specialiomis formomis, kurios padeda masalą ir jauką kompaktiškai suformuoti ant šėryklos. Metodui skirtų šėryklų evoliucija vyksta toliau – kuriamos pusiau uždaros šėryklos peletėms, visiškai plokščios šėryklos su borteliais ir t.t. Jų visų principas yra toks pats – masalas su kabliuku turi būti jauko (arba pelečių) krūvoje, kai šėrykla guli ant dugno.
Šiandien žūklės metodu neišsivaizduojame nenaudojant plauko sistemos (toliau – tiesiog plauko sistema) masalo pritvirtinimui prie kabliuko. Įdomu tai, kad plauko sistema žūklei metodu buvo pradėta naudoti gana nesenai. Ši sistema žūklę metodu padarė dar efektyvesne, nes kabliukas gali laisviau judėti ir lengviau įsmigti žuviai.
Ankščiau, kol plauko sistema nebuvo naudojama žūklei metodu, meškeriotojai paprastai rinkdavosi tarp musės lervų ir kukurūzų. Dabar meškeriotojai žūklaudami metodu naudoja peletes, boilius, dešrą, batoną, kukurūzus, musės lervas, sliekus ir t.t. Sunku įsivaizduoti masalą, kuris netiktų žūklei metodu (mano nuomone, net uodo trūklio lervas būtų galima sėkmingai naudoti tinkamose situacijose).
Žūklė metodu turi daug privalumų, lyginant su paprasta dugninės sistemėle (sakykim, paternosterio ar slankiojančia). Pagrindiniai ir reikšmingiausi būtų šie:
• Masalas visada yra jauke;
• Žuvis užsikerta nuo šėryklos svorio, todėl kirsti visai nereikia;
• Metimo metu masalas yra jauke, todėl susipainiojimo tikimybė lygi nuliui;
• Selektyvumas, kai išvengiama mažų žuvų kibimų;
• Saugumas - naudojant trumpą pavadėlį žuvis niekada neįris kabliuko giliai.
Trūkumų, mano nuomone, žūklė metodu neturi, jei naudojama tinkamai ir reikiamoje situacijoje. Pagrindinis netinkamo naudojimo pavyzdys – blogai paruoštas jaukas, kuris suyra šėryklai leidžiantis link dugno. Rezultatas – tuščia šėrykla ant dugno, kuri labiau baido žuvis, ir kabliukas su masalu šalia jos. Šios situacijos galima lengvai išvengti tinkamai paruošus jauką arba pasirinkus pusiau uždarą šėryklą. Paprasčiausio netinkamo metodo naudojimo pavyzdys, kai stambi žuvis yra neaktyvi arba telkinyje stambios žuvies yra per maža koncentracija. Sakydamas „stambi žuvis“, turiu omenyje karpius, lynus, karšius.
Žūklavietė
Žūklės metodu efektyvumui pademonstruoti pasirinkau telkinį, esantį šalia miestelio Haverhill, Didžiojoje Britanijoje. Šis telkinys savito pavadinimo neturi, tačiau vietiniai anglai vadina jį „Flood Park Lake“, kas išvertus reikštų „užliejamo parko ežeras“. Šis ežeras, manau, nėra natūralios kilmės, todėl toliau jį vadinsiu tiesiog telkiniu. Telkinys iš tikro telkšo mažos upės slėnyje ir esant stipriam lietui slėnis yra užtvindomas. Šis vandens telkinys yra nepratekantis, turi dideliais medžiais apaugusią salą. Tikslaus ežero ploto nežinau, tačiau jis turėtų būti 2–3 hektarai. Gyliai ežere neįspūdingi – vyrauja nuo 1 iki 1,5 metro. Kai kuriose vietose dugnas žvyruotas, kitur dumblėtas.
Paminėsiu, kad šis telkinys nėra komercinio tipo, kur prileista tonos stambios žuvies, kurią sugauti gali ir pirmą kartą meškerę į rankas paėmęs mėgėjas. Čia lengva sugauti kuojas, nes jų čia tikrai daug. Iš tikro, keletą kartų dalyvavau varžybose šiame telkinyje ir vieną kartą pavyko sugauti 220 kuojų per 5 valandas naudojant sudurtinę, kurios svėrė nepilnus 8 kilogramus. Žuvies koncentracija telkinyje po kuojų nuo didžiausios iki mažiausios išsidėstytų taip: karšiai, ešeriai, lynai, karpiai. Mano taikinys šiandien – karšiai. Iš tikro, šis telkinys tobulai tinka pademonstruoti, kad metodu sėkmingai galima meškerioti karšius, išvengiant kuojų ir kitų smulkių žuvų.
Telkinio vandenį šiandien kedena vidutinio stiprumo, pastovus vakarų–pietvakarių vėjas. Kartais išlenda saulė, tačiau dar nėra labai šilta – važiuojant į žūklę automobilio termometras rodė 13,5 laipsnio pagal Celsijų, tačiau komforto lygis gerokai žemesnis. Temperatūra turėtų būti gerokai aukštesnė pavasario viduriui, tačiau žuvys nesinaudoja kalendoriumi – svarbiausia, kad vanduo kiekvieną dieną sušyla vis daugiau, kas verčia žuvis labiau maitintis. Sąlygos žūklei iš tikro geros, todėl tikiuosi gausaus laimikio!
Jaukai ir masalai
Ruošiu gana daug masalų ir net dviejų rūšių jaukus. Taip elgiuosi, nes žūklei metodu jaukas yra labai svarbus dalykas – karšiai turi norėti jį ryti, bet apie viską nuo pradžių.
Pirmiausiai maišau „Sensas Stimul-8 Green“ jauką, kuris yra sudarytas žuvies miltų pagrindu. Į šį jauką nededu jokio saldaus ingrediento, nes kitas jaukas bus saldus. Jauką šiek tiek perdrėkinu, ir iškart pertrinu per sietą. Šis jaukas gavosi malonios žalios spalvos. Maišau ir kitą jauką, kuris vėlgi yra paprastas – „Sensas Bremes“, tačiau papildomam saldumo efektui, drėkinimui skirtą vandenį atskiedžiu (santykiu maždaug 1:1) su „Sensas Brasem Belge“. Šis priedas turi labai stiprų saldų kvapą, o savo konsistencija primena medų, tačiau puikiai tirpsta vandenyje. Šio mišinio neperdrėkinu, nes dėl „Sensas Brasem Belge“ jaukas ir taip yra pakankamai lipnus.
Šį mišinį taip pat pertrinu per sietą. Jauko spalva blankiai geltona. Taigi, jaukai paruošti. Leidžiu jiems išbrinkti, o reikalui esant galėsiu juos papildomai sudrėkinti prieš pradedant žūklę. Ar tikrai reikėjo ruošti du skirtingus jaukus? Ne, jei žūklaučiau gerai pažįstame telkinyje ir žinočiau kokiems jaukams karšiukai teikia pirmenybę. Šiuo atveju, šios informacijos neturiu todėl verta eksperimentuoti.
Ruošiu ir masalus. Prisipažinsiu, retai tiek skirtingų masalų turiu ant platformos šoninio staliuko. Šiandien eksperimentuosiu taip pat ir su masalais. Kai kam gali tai pasirodyti neteisinga turėti tiek skirtingų masalų meškeriojant metodu. Gi teoriškai žuvis turėtų įsiurbti masalą ir kabliuką kartu su jauku. Tačiau ne kartą esu įsitikinęs, kad tai nėra tiesa. Kas yra ant kabliuko meškeriojant metodu yra labai svarbu.
Mano nuomone, svarbiausia yra masalo spalva, toliau seka dydis, forma ir plūdrumas. Manau, kad masalo kvapas neturi jokios reikšmės žūklėje metodu, nes masalas yra jauko krūvoje, kuri bet kokiu atveju kvepia daug stipriau nei masalas. Kad tai patvirtinčiau – naudosiu dviejų tipų masalus: vieni yra valgomi (t.y. žuvis gali juos suvirškinti), o kiti plastikiniai/guminiai. Naudosiu:
• Drennan Crab&Krill F1 Dumbells – peletes; rožinės spalvos, 6 mm. dydžio
• Dynamite Baits Source pellets – peletes; tamsiai raudonos spalvos; 6 mm. dydžio
• ESP Buoyant Sweetcorn – netikri, plūdrūs kukurūzai; 3 dydžių ir 5 spalvų
• Drennan Buoyant Maggot – netikros, plūdrios musės lervos; 3 spalvų
Žinoma, visų masalų neišbandysiu vienos žūklės metu. Tai neįmanoma, nes kiekvienam masalui reikia duoti šiek tiek laiko, kad suprasti ar jis dirba arba ne, bet apie tai žūklės eigoje.
Įrankiai
Ruošiu du identiškus kotus su vienodomis ritėmis ir valais. Kotai „Drennan Carp Feeder Combo“ 2,85 metrų ilgio su 1 uncijos viršūnėlėmis. Šie kotai puikiai tinka žūklei metodu, nes jie yra gana lankstūs, todėl varginti dideles žuvis jais – lengvas ir malonus užsiėmimas. Ritės „Daiwa TDM“ 3012 dydžio. Pagrindinis valas „Daiwa Sensor“ 0,20 mm. skersmens. Kabliukus naudosiu „Guru Pellet Waggler“ 16 numerio. Šie kabliukai yra turbūt vieni iš aštriausiu ir aštrumas išlieka ilgai. Šio modelio 16 numerio kabliukai yra gana dideli, tačiau tokius naudosiu, kad išvengti kuojų.
Plauko sistemai naudosiu „Drennan Pellet Band“ (mažas guminis žiedelis, pritvirtintas prie kabliuko), ant kurio tvirtinsiu masalus. Pavadėliai surišti iš 0,15 diametro „Drennan Double Strength“ valo ir yra 10 cm. ilgio. Du kotai reikalingi, nes ruošiuosi naudoti dvi skirtingas šėryklas ant kiekvieno koto. Tai leis man akimirksniu pakeisti šėryklą nekeičiant montažo. Viena yra „Drennan Method Feeder“ 15 g. ir kita „Preston Innovations Micro Pellet Feeder“ 15 g. Šios šėryklos yra labai skirtingos savo veikimu. Pirmoji talpina gerokai daugiau jauko, o ant dugno paskleidžia ji sąlyginiai dideliame plote. Tuo tarpu antroji talpina labai mažai jauko ir paskleidžia jį nežymiai.
Eksperimentai dubenėlyje
Kaip jau minėjau, jaukas žūklėje metodu yra labai svarbu dalykas. Tai liečia ne tik jo skonį ir kvapą, bet ir mechanines savybes. Todėl prieš pradedant žūklę reikia įsitikinti, kad jis veikia taip, kaip turi veikti. Meškeriojant metodu jaukas turi būti tokios konsistencijos, kad šėrykla su jauku turi nusileisti ant dugno ir tik tuomet jaukas turi suirti, atidengdamas masalą su kabliuku. Jaukas negali nukristi nuo šėryklos, kai ji atsitrenkia į vandenį arba kai ji skęsta. Tuščia metodo šėrykla ant dugno reiškia blogai paspęstus spąstus! Šėrykla, kurioje jaukas nėra suiręs ir masalas su kabliuku nėra matomas taip pat reiškia blogai paspęstus spąstus!
Pradėsiu nuo taisyklingo metodo šėryklos užpildymo. Naudojamos dviejų tipų šėryklas užpildomos gana skirtingai. „Drennan Method Feeder“ šėrykla užpildoma naudojant specialią formą, kaip parodyta 1 ir 2 pav. „Preston Innovations Micro Pellet Feeder“ užpildoma be formos naudojant pirštus kaip parodyta 3 ir 4 iliustracijose.
„Preston Innovations Micro Pellet Feeder“ šėryklos yra gana uždaros, todėl jaukas joje geriau laikosi ir kiek jaukas laikysis galime lengvai kontroliuoti jauko suspaudimo laipsniu. „Drennan Method Feeder“ yra plokščia su keliais atsikišimais. Tokio tipo šėryklose jaukas laikosi sunkiau, todėl reikia skirti specialų dėmesį jauko konsistencijai.
Kad įsitikinti, kad jaukas veikia gerai su „Drennan Method Feeder“ naudosiu dubenį su vandeniu. Procedūra yra gana paprasta. Žūklavietės gylis apie 1,5 metro ir 15 g. šėrykla skęsta apie 2–3 sekundes, taigi įmetus į dubenį šėryklą su jauku, jaukas turi nepradėti irti bent tiek laiko, kiek jai užtruktų pasiekti dugną vandens telkinyje.
Taip pat reikia įvertini ir smūgį, kai šėrykla su jauku atsitrenkia į vandenį. Smūgio įtaką įvertinti sunku, todėl priimkime, kad pridėsime dar 10 sekundžių prie skendimo laiko ir turime 12–13 sekundžių. Bent tokį laiko tarpą metodo šėrykloje esantis jaukas neturi pradėti irti, įmetus šėryklą į vandenį. Žinoma, yra ir kita medalio pusė – jaukas negali būti per daug lipnus ir suirti praėjus sakykim minutei ar panašiai, nes tai reikštų, kad švaistomas laikas, kol masalas pasidarys pasiekiamas žuviai.
Pirmiausia bandau žuvies miltų kvapo jauką. Jaukas iškart ima irti vos tik įmetus šėryklą į vandenį. Blogai! Drėkinu šį jauką papildomai ir gerai išmaišau. Bandau dar kartą – jaukas pradeda irti po maždaug 15 sekundžių – puiku. Po 30 sekundžių šėrykla atrodo taip puikiai – masalas pasidaro atviras. Sunku patikėti, kad keli lašai vandens taip pakeičia jauko veikimą! Bandau saldų jauką. Šis jaukas nors atrodo ir sausokas tačiau yra gana lipnus. Dubens testą šis jaukas išlaikė pirmu bandymu – maždaug 20 sekundžių jaukui truko suirti ir suiro jis visai kitaip. Tarsi sprogimu, kai tuo tarpu pirmasis tirpo pamažu.
Paskutinis eksperimentas. Kadangi su savimi turiu plūdrių masalų, būtinai noriu juos šiandien pabandyti, tačiau pirmiausia reikia suprasti kaip tai veikia po vandeniu. Mano tikslas – pateikti plūduriuojantį masalą šiek tiek pakilusį nuo dugno, sakykim apie 2 cm. Kadangi naudosiu 10 cm. pavadėlius tai galiu pasiekti užspausdamas mažą švinuką ant pavadėlio, 2 cm. nuo kabliuko. Šis švinukas gulės ant dugno, o masalas pakils nuo dugno. Švinukas turi būti kuo mažesnis, tačiau turi pakankamai sunkus, kad plūdrus masalas nepakeltų jo nuo dugno.
Žūklė
Žūklę pradedu gana anksti – laikrodžiui rodant 9:20. Mano pasirinktas taškas yra apie 25 metrai nuo kranto – tai yra šiek daugiau nei pusė atstumo iki salos. Atstumą ant ritės užfiksuoju klipsu. Nedarysiu jokio startinio jaukinimo, tiesiog permetinėsiu dažnai. Planas gana paprastas – per pirmą valandą tikiuosi suprasti kaip aktyviai žuvys maitinasi, kuriam jaukui ir masalui teikia pirmenybę, todėl pirmą valandą permetinėsiu kas 5 minutes. Po pirmos valandos padarysiu greitas išvadas ir jomis remiantis meškeriosiu likusią žūklės laiko dalį. Pirmąją valandą naudosiu „Drennan Method Feeder“, vėliau, jei suprasiu, kad žuvys teikia pirmenybę mažiems jauko kiekiams – keisiu ją į mažesnę.
Pirmoji šėrykla skrieja link pasirinkto taško. Joje saldus jaukas, o ant kabliuko – rožinės spalvos peletė. Praėjus šiek tiek daugiau minutei sulaukiu pirmojo kibimo. Kibimas aiškus – viršūnėlė linkčiojo gana didele amplidute. Paėmus meškerę į rankas jaučiu nedidelės žuvies smūgius - panašu į mažą karšiuką. Deja, visai šalia kranto, kai jau ėmiau graibštą, žuvis atsikabina. Gaila, kad pirmosios žuvies taip ir nepavyko pamatyti. Kita vertus, nusiminti neverta, nes kibimo sulaukiau daug greičiau nei tikėjausi. Patikrinu kabliuką – panašu, kad jis aštrus, nes iškart sminga į nagą.
Užpildau šeryklėlę saldžiu jauku ir vėl užmetu. Po dviejų – trijų minučių sulaukiu kito agresyvaus kibimo – žuvis maksimaliai sulenkia viršūnėlę, net ritės stabdis šiek tiek prasisuka. Paimu meškerę į rankas. Jaučiasi, kad žuvis daug stambesnė. Panašu į lyną, nes juda daug agresyviau nei karšis. Po kelių minučių pakrantėje išnyra apie kilogramą sveriantis karpiukas. Kas čia dabar?! Šių žuvų čia labai mažai ir dauguma yra virš 4 kg. Tikrai netikėtas laimikis, bet tai tik parodo kaip efektyvu yra meškerioti metodu.
Ant plauko sistemėlės užveriu mažą, baltą ir plūdrų kukurūzą. Kadangi jis mažas, jis nepakelia kabliuko nuo dugno, tai patikrinau dubėnėlyje prieš užpildydamas šėryklą. Užpildau šėryklą su saldžiu jauku ir užmetu. Nepraėjus nė minutei sulaukiu trečio kibimo – pakėlus meškerę, puikiai jaučiu karšio smūgius. Po neilgos kovos apie 800 gramų sveriantis karšiukas puikuojasi graibšto dugne. Būtent tokių čia ir atvykau! Įdomu, kad čia gyvenantys karšiukai turi rudas ir labai kietas lūpas, kurios primena gumą. Vietiniai meškeriotojai mano, kad karšiukai maitinasi virš žvyruoto dugno, kas jų lūpas tarsi nudažo ir padaro labai kietas. Tiesa tai ar ne – nežinau. Faktas yra tas, kad jų lūpos tikrai kietos, todėl gana didelis ir aštrus kabliukas mano sistemėlėje yra didelis privalumas.
Permetu nieko nekeisdamas. Kibimas po maždaug 2 minučių. Šį kart ant kabliuko gerokai mažesnis, apie 200 g. sveriantis, karšiukas. Greitai jį atkabinu ir paleidžiu į sietelį. Kol kas kibimai seka vienas po kito. Daug geriau nei tikėjausi!
Naudojant baltą kukurūzą sugavau du karšiukus, todėl noriu patikrinti ar rožinės spalvos paletės nepatiko karšiukams. Taigi, grįžtu prie rožinės peletės. Jaukas toks pats – saldus. Užmetus ir praėjus nepilnoms dviem minutėms sulaukiu kibimo – dar vienas apie 800 g. sveriantis karšiukas prisijungia prie savo giminaičių sietelyje. Panašu, kad rožinė spalva jiems taip pat patinka.
Laikas keisti jauką – vietoje saldaus, keletą metimų atliksiu kai šėrykloje žuvies miltų pagrindu pagamintas jaukas. Masalo nekeičiu. Užmetu. Praėjus nepilnai minutei sulaukiu dar vieno kibimo. Po trumpos kovos dar vienas, panašaus dydžio, į prieš tai sugautą, karšiukas pakliūva į mano spąstus ir sėkmingai ištraukiamas.
Masalo ir jauko nekeičiu prieš kartodamas procedūrą dar keletą kartų. Rezultatai labai panašūs – kibimai seka iki 2 minučių intervalais po užmetimo. Nors skirtumas ir nėra didelis, bet kol kas panašu, kad naudojant žuvies miltais kvepiantį jauką, kibimai yra šiek tiek greitesni.
Žinoma, ne kiekvieną žuvį ištraukiu. Buvo ir tuščių kibimų, tačiau kibimai tikrai greiti. Kol kas panašu, kad žuvis maitinasi taip aktyviai ir godžiai ryją viską, ką joms siūlau.
Praėjus maždaug 50 minučių nuo žūklės pradžios, greiti kibimai staiga liaunasi. Bandau jau bandytus derinius šiandien, kuriais sugavau ne vieną karšiuką – nekimba. Didelių lydekų ar starkių šiame telkinyje, mano žiniomis nėra, todėl atplaukusio plėšrūno įtaką atmetu. Čia yra didelių, iki 15 kilogramų sveriančių karpių. Gal keletas tokių sukinėjasi jaukino vietoje? Tuo taip pat abejoju, nes karpininkai pasakojo, kad didieji karpiai mėgsta sukinėtis po prie pat salos esančiomis šakomis. Gal permaitinau žuvį? Sunku būtų patikėti ir tuo nes sumečiau apie 10 šėryklų, kurios yra sąlyginiai mažos ir jauko beveik nesumažėjo ant mano masalų padėkliuko. Kol kas atsakymo, į klausimą kur dingo žuvys, neturiu.
Kol kas laikausi plano – užmetu ir laukiu 5 minutes. Po kelių tokių ciklų sulaukiu kibimo. Nedidelis, apie 200 gramų sveriantis karšiukas, susidomėjo baltu kukurūzu. Dar po kelių metimų užkimba dar vienas karšiukas – tik didesnis, siekiantis turbūt jau apie kilogramą ir daug tamsesnės spalvos.
Panašu, kad supratau, kas atsitiko. Pirmosios 50 minučių buvo ne kas kita kaip rytinio kibimo aidai. Žuvis ryte maitinosi aktyviai, o dabar jos pasidarė mažiau aktyvios. Tai karšiams būdinga. Iš tikro tai tik į naudą, nes kai žuvis maitinasi per daug aktyviai gali pasirodyti, kad visi masalai ir jaukai veikia. Įnoringesnę žuvį bus daug sunkiau įvilioti į spąstus, tačiau tikiu, kad surasiu masalo ir jauko kombinaciją, kuriai karšiukai negalės atsispirti!
Darau išvadas. Kadangi karšiukai pasidarė mažiau aktyvūs, laukimo laiką padidinsiu iki 10 minučių, jei nesulauksiu kibimo. Nusprendžiu nekeisti šėryklos dydžio į mažesnę – kadangi kibimo lauksiu ilgiau, noriu kad daugiau jauko būtų aplink masalą.
Baltu kukurūzu jau sugavau keletą žuvų tada, kai jos neaktyvios, todėl šis masalas tikrai veikia. Bandau didesnį, oranžinės spalvos kukurūzą, kuris pakyla du centimetrus nuo dugno. Šis masalas labai ryškus, spėju, kad jis veiks dar geriau už baltą kukurūzą. Šėrykloje saldus jaukas. Užmetus laukiu 10 minučių be kibimo. Permetu, šėrykloje žuvų miltais kvepiantis jaukas. Praeina dar 10 minučių ir vėl kibimo nesulaukiu - nejaugi karšiai visai nustojo maitintis? O gal mano spėlionės buvo klaidingos ir jiems nepatinka oranžinis kukurūzas?
Grįžtu prie balto, tačiau didesnio kukurūzo (tokio pačio dydžio kaip oranžinis), kuris pakyla nuo dugno du centimetrus. Šėrykloje saldus jaukas. Užmetus ir praėjus maždaug 8 minutėms kibimas ir po neilgos kovos dar vienas karšiukas laikinai įkalinamas sietelyje. Atsitiktinumas? Pabandysiu dar kartą baltą kukurūzą, tik šį kartą šėryklą užpildysiu žuvų miltų jauku.
Praėjus maždaug 5 minutėms sulaukiu kibimo, tačiau žuvis atsikabina, spėjus pakovoti su ja vos keletą sekundžių. Nieko nepadarysi, taip nutinka. Svarbiau tai, kad ant balto kukurūzo sulaukiau dviejų kibimų maždaug 13 minučių intervale, kai tuo tarpu oranžiniu kukurūzu nesulaukiau nė kibimo per 20 minučių! Šiuos du masalus skiria tik spalva, dydis ir pateikimo būdas buvo identiški. Kad tikrai įsitikinti, kad oranžinio masalo karšiukai nenori, pabandysiu jį dar kartą. Praeina ilgos 10 minučių be kibimo. Tai mane galutinai įtikina, kad šios spalvos masalas šiandien nebebus naudojamas.
Eksperimentuoju toliau. Keičiu masalą į ankščiau naudotą rožinės spalvos peletę, kuriomis kiek ankščiau, ritinio kibimo metu, sugavau ne vieną karšiuką. Paminėsiu, kad šis masalas nėra pakilęs nuo dugno. Šėrykla užpildoma saldžiu jauku ir sistemėlė tiksliai užmetama į jaukinimo vietą. Susiruošus permesti (praėjus apie 10 min.) sulaukiu kibimo, tačiau paėmus meškerę į rankas, jaučiu, kad aname gale žuvies nėra. Ištraukiu sistemėlę ir patikrinu kabliuką – jis atrodo aštrus, tačiau dėl viso pikto, jį pakeičiu.
Kartoju procedūrą. Praėjus maždaug 8 minutėms kibimas! Čiumpu meškerę, tačiau ant kabliuko vėl nieko nėra! Tai jau keista, nors iš dalies logiška: dabar mano masalas yra didesnis ir gana „sunkus“ (peletė nėra plūdri, o taip pat prie jos pritvirtintas gana didelis kabliukas). Taigi, kadangi žuvys šiek delikačiau maitinasi, jos matyt neįsiurbia „sunkaus“ masalo pakankamai giliai, kad pasikirstų. Aišku viena, kad rožinė spalva karšiukams patinka.
Sprendimas paprastas – keičiu masalą, į identiškos spalvos plūdrų kukurūzą, kuris pakils nuo dugno du centimetrus. Šėrykla mikliai užpildoma saldžiu jauku ir užmetama. Laukiu. Tikiu, kad netrukus viršūnėlė ims signalizuoti apie pasikirtusį karšiuką. Praėjus maždaug 7 minutėms taip ir nutinka. Šįkart žuvis pasikerta ir sėkmingai ištraukiu dar vieną apie 800 g. sveriantį karšiuką. Sistemėlė mikliai užmetama, joje žuvų kvapo jaukas.
Keista, tačiau praėjus 10 minučių kibimo nesulaukiu. Masalo nekeičiu, tačiau jauką pakeičiu į saldų. Praėjus beveik 10 minučių kibimas ir mažas karšiukas greit atsiduria graibšte. Išvados – panašu, kad rožinė spalva karšiukams patinka, tačiau balta veikė geriau. Taip pat, atrodo, kad jaukai veikia skirtingai: saldus jaukas privilioja žuvį lėčiau, todėl tenka ilgiau laukti kibimo; kai tuo tarpu žuvų miltų pagrindo jaukas privilioja žuvį greičiau, arba neprivilioja jos visai. Kaip jau supratote, privilioti žuvį prie šėryklos tik pusė darbo, kita pusė – parinkti masalą, kurį karšiukas norėtų suėsti pirmiau nei jauką.
Toliau bandysiu netikras ir plūdrias musės lervas. Ant plauko sistemos užmontuoju dvi musės lervas: raudoną ir baltą. Įsitikinu, ar jos pakyla nuo dugno su kabliuku dubenėlyje. Tuomet užpildau šėryklą saldžiu jauku ir sistemėlė skrieja link jaukinimo vietos. Praėjus numatytam laikui kibimo nesulaukiu. Saldus jaukas keičiamas ir sistemėlė neužilgo atsiduria vandenyje. Praeina dar vienas 10 minučių intervalas, ir tenka pripažinti, kad šis masalas karšiukams nepatinka. Įtariu, kad dvi musės lervos yra tiesiog per didelis masalas. Balta musės lerva pašalinama, vėl patikrinu plūdrumą – viena musės lerva jau nebepakyla nuo dugno, dėl kabliuko svorio. Bandysiu šį masalą neilgiau nei 20, jei nesulauksiu kibimų.
Laimei, kibimo sulaukiu pirmu metimu, praėjus beveik 10 minučių. Paėmus meškerę į rankas jaučiu solidaus karšio dunksėjimą. Neužilgo tamsus, apie kilogramą siekiantis, plačiašonis guli graibšto dugne. Antram metimui, kai masalas raudona musės lerva, naudojau žuvies miltų kvapo jauką. Praslenka ilgos 10 minučių be kibimo, tačiau masalui duosiu dar vieną šansą. Šėrykloje šį kart saldus jaukas. Po gerų 5 minučių sulaukiu kibimo, paėmęs meškerę į rankas ir iškart aišku, kad žuvis kovoja kitaip - gal karšiukas užsikabino už peleko? Po kelias minutes trukusios kovos, į paviršių iškyla ešerio pelekas! Žuvis iš paskutinių jėgų bando spurtuoti link vidurio, tačiau netrukus pasemiu ją graibštu. Iš pažiūros, tikrai virš kilogramo, nors žuvis atrodo ir plona. Kabliukas dailiai įsmigęs į ešerio apatinės lūpos kraštą. Taigi, nors ir atsitiktinis laimikis, bet tikrai džiuginantis!
Žūklės laikui artėjant prie pabaigos noriu pabandyti dar vieną masalą, kurio nebandžiau šiandien. Po to atsipūsiu nuo eksperimentų ir pameškeriosiu masalu, kuris pasirodys geriausiai šiandienos eksperimentuose. Taigi, paskutinis masalas, su kuriuo eksperimentuosiu yra „Dynaminte Baits Source“ peletes. Šis masalas yra nedidelis ir tamsiai raudonos spalvos, tačiau turi gana stiprų kvapą. Šiam masalui skirsiu ne daugiau nei dvidešimt minučių, nebent jis pasirodytų efektyviausias.
Ant plauko veriu tamsiai raudoną peletę, šėryklą užpildau saldžiu jauku ir visa tai tiksliai užmetu į jaukinimo vietą. Vis laukiau ir laukiau, tačiau kibimo taip ir nebuvo nei pirmą nei antrą 10 minučių intervalą. Tai galutinai patvirtina, masalo pasirinkimo svarbą meškeriojant metodu.
Šiandienos eksperimentuose geriausiai pasirodė mažas baltas kukurūzas. Jo efektyvumas be abejo slypi spalvoje, kurią šio vandens telkinio karšiukai labiausiai mėgsta. Plūdrumas taip pat turi įtakos - tinkamai išbalansavus masalą su kabliuku, žuviai užtenka praverti burną ir masalas su kabliuku įskris žuviai į vidų.
Abu jaukai šiandien dirbo panašiai, tik saldaus jauko veikimas buvo ilgalaikiškešnis, o žuvies miltų kvapo jauko - greitesnis, tačiau bėgant laikui šis jaukas darydavosi vis mažiau patrauklus žuviai. Kai naudojau žuvies miltų pagrindo jauką, kartais net tinkamu masalu kibimų tiesiog nesulaukiau, o kitais atvejais kibimai buvo greiti. Saldžiu jauku beveik visada sulaukiau kibimų, jei ant kabliuko buvo tinkamas masalas, nors dažniausiai jų reikdavo palaukti.
Taigi, padariau išvadas, dabar galiu nustoti keisti masalus, nors dar tikrai turėčiau variantų, jau nekalbant apie skirtingų spalvų ir dydžių kombinacijas (kukurūzas ir musės lerva, du skirtingi spalvų kukurūzai ir t.t.). Dabar pabandysiu sugauti maksimaliai daug žuvies per paskutinę žūklės valandą. Masalas visada bus mažas, baltas kukurūzas, o šėrykloje saldus jaukas.
Paskutinės valandos rezultatas tikrai puikus – 5 įvairaus dydžio karšiukai. Paminėsiu, kad kelios žuvis taip pat atsikabino bevarginant, taigi, kibimų buvo tikrai nemažai. Šios dienos rezultatas – 14 karšių, sveriančių maždaug nuo 700 g. iki 1 kg., 6 mažesni karšiukai, sveriantys maždaug po 200 g., karpiukas ir ešerys. Bendras svoris turbūt apie 15 kilogramų! Laikas grupinei fotosesijai prieš skirstantis.
Pabaigai, reiktų pridurti, kad mano planą dalinai sugriovė per aktyvus rytinis kibimas. Eksperimentuoti su masalais taip pat sekėsi kiek lėčiau nei tikėjausi, tačiau supratau ne vieną svarbų dalyką, kurį galėsiu pritaikyti būsimose žūklėse. Visgi puiki žūklė puikiame vandens telkinyje, į kurį tikrai sugrįšiu!
Trumpi patarimai
1. Prieš žūklę, patikrinkite jauko konsistenciją, įmesdami šėryklą su jauku į vandenį;
2. Žūklės metu reguliariai tikrinkite kabliuko aštrumą;
3. Eksperimentuokite su jaukais ir masalais;
4. Nekirskite, o paimkite meškerę į rankas tik tada kai galūnėlė aiškiai rodo pasikirtusią žuvį.
