Kaip žinia, į taikias žuvis besitaikantys meškeriotojai dažnai naudoja vienokius ar kitokius jaukus, kad privilioti į norimą vietą šiek tiek alkanų burnų ir taip dirbtinai sukurti konkurenciją. Na, o jei žvynuotosios konkuruoja dėl maisto, tai meškeriotojui sugauti jas pasidaro paprasta ar bent jau lengviau.

Mano žiniomis, yra įvairiausių jaukinimo taktikų. Sakykim, britų klasika dažnai ir po truputį, karpininkų po kiekvienos žuvies arba prieš naktį ir panašiai. Viena iš tokių jaukinimo taktikų yra ir startinis jaukinimas. Šis terminas yra kilęs iš taikias žuvis gaudančių meškeriotojų sportininkų, ypač plūdininkų. Šie meškeriotojai varžybų pradžioje, arba net per specialiai skirtą jaukinimo periodą, pateikia į pasirinktą vietą ne vieną kilogramą prievilo. Plūdininkai šiam procesui naudoja laidynes, sudurtines su kaušeliais galuose arba tiesiog tiksliai susvaido jauko rutulius rankomis.

Na, o kaip gi startinį jaukinimą atlieka šiuolaikinės dugninės-feeder‘io gerbėjai? Pasakysite, kad labai paprastai – sumesdami 5–10 šeryklėlių jauko žūklės pradžioje. Iš esmės taip, bet šioje vietoje turiu akcentuoti, kad startinio jaukinimo tikslas yra pateikti į norimą tašką daug prievilo, sakykime 2 kg. ar daugiau jauko per trumpą laiko tarpą. Taigi, šeryklėlės turi būti atitinkamo dydžio, nes kitokiu būdu, startinis jaukinimas gali užsitęsti iki žūklės pabaigos.

Taigi, galvojant apie rimtą startinį jaukinimą meškeriojant feeder‘iu reiktų aptarti keletą niuansų, kuriuos suskirstysiu į keletą dalių. Pradėsiu aptardamas įrankius, kuriuos reiktų naudoti atliekant startinį jaukinimą, po to pereisiu prie keleto situacijų aprašymo, kuomet reiktų spręsti ar daryti startinį jaukinimą ir galiausiai pabaigsiu rašinį trumpai aptardamas patį jauką.

Apie įrankius

Įrankių pasirinkimas atliekant rimtą startinį jaukinimą reikalauja šiek tiek pamąstymo, tačiau iš esmės viskas yra labai paprasta. Mano nuomone, startinį jaukinimą geriausia atlikti naudojant specializuotus įrankius.

Logika yra tokia: norint perkelti didelį turį ir didelę masę iš taško A į tašką B su kuo mažiau maršruto pakartojimų, reikia naudoti didelę transportavimo priemonę – šiuo atveju didelę šeryklėlę. Taigi, reiktų rinktis tokias šeryklėlės, kurių tūris būtų 150 ml. ar daugiau. Verta paminėti, kad reiktų rinktis tokias šeryklėlės, kurios yra pagamintos iš vielos tinklelio. Tuomet jaukas iš jų išbyrėtų greitai, tik papurčius šeryklėlę kotu. Jei jaukinama bus didesniame gylyje su povandeninėmis srovėmis, reiktų naudoti šeryklėlės su šiek tiek svorio jose. To svorio neturi būti daug 5–20 g. tikrai užtenka, kad šeryklėlė skęstų greitai ir nedreifuotų dėl srovės įtakos.

Kelios jaukinimui skirtos šėryklos kartu su 2 eurų monetą dydžių palyginimui
Kelios jaukinimui skirtos šėryklos kartu su 2 eurų monetą dydžių palyginimui
© Andrius Lekstutis

Kai jau aptarėme, kad reiktų naudoti itin dideles šeryklėlės, kitas logiškas žingsnis yra pagalvoti apie koto, kuriuo bus jaukinama pasirinkimą. Kadangi didelės šeryklėlės pilnos jauko bus sunkios, reikia pasirinkti galingą kotą. Mano pastebėjimais, didelės šeryklėlės su jauku paprastai sveria virš 100 g. Taigi, renkantis kotą, kuriuo bus atliekamas startinis jaukinimas, reikia turėti omenyje, kad kotas būtų skirtas mėtyti tokiems svoriams.

Jokiais būdais negalima bandyti atlikti rimto startinio jaukinimo naudojant light ar medium klasės feeder kotų – tokie bandymai gali baigtis lūžusiu kotu. Taigi, reiktų rinktis heavy klasės feeder kotą arba dar geriau, karpinį kotą, kurio standumas yra 3 lbs. Arba daugiau. Pats asmeniškai visada naudoju nebrangų karpinį kotą, kuriuo tikrai nebaisu užsimoti kaip reikiant, kad nusiųsti padorią jauko saują toliau nuo kranto.

Karpinio koto blankas ir didelė šėrykla
Karpinio koto blankas ir didelė šėrykla
© Andrius Lekstutis

Atliekant startinį jaukinimą pasirinktame taške, būtina naudoti pintą valą. Taip yra todėl, kad mėtant didelius svorius, mono valas tampytųsi ir pasiekti norimą tikslumą, kad po to sistemėlę užmesti į pajaukintą vietą būtų gana sunku. Taip pat, verta paminėti, kad pintas valas turėtų būti pakankamai storas – 0,17 mm.–0,20 mm. Tuomet jis bus itin tvirtas, nesipainios užmetimo metu ir panašiai.

Užfiksuotas pintas valas prie ritės būgno laikiklio
Užfiksuotas pintas valas prie ritės būgno laikiklio
© Andrius Lekstutis

Ritės pasirinkimas iš principo nėra labai svarbus. Sakyčiau bent 4000 dydžio galingesnė ritė, su perdavimu iki 5 prie 1 turėtų tikti. Kadangi naudojamos šeryklėlės iš esmės nėra sunkios, kai be jauko, tai itin didelės galios ritei nereikia. Žinoma, galia niekada nemaišo, taigi, jei kažkur mėtosi kokia galinga karpinė ritė – ji turėtų idealiai tikti atliekant startinį jaukinimą.

Du taškai: skurdus ir dosnus

Dažnai meškeriojant dugnine verta jaukinti du skirtingus taškus. Tam iš tikro yra daug priežasčių. Sakykime, neaišku, kokiu nuotoliu ar kokiame gylyje žuvys nori maitintis. Arba žuvys pasibaido iš pajaukinto taško po pakirstos gentainės. Arba jaukintame taške apsilanko/įsikuria plėšrūnas ir t.t. Taigi, kaip matote, situacijų, kuomet verta jaukinti keletą taškų yra nemažai. Tuomet, kai viename taške nebekimba – galima bandyti kitą ir panašiai.

Viena iš situacijų, kuomet verta jaukinti du taškus yra tuomet kai vienas taškas pajaukinamas itin stipriai ir paliekamas ramybei vienai ar daugiau valandų kol meškeriojama kitame taške, kur startinis jaukinimas visai neatliekamas. Tokiu būdu stipriai pajaukintame taške žuvis nebus baidoma krentančios šeryklėlės ir panašiai, todėl jos turėtų ten susirinkti ir pradėti drąsiai maitintis. Taigi, po kurio laiko užmetant į stipriai pajaukintą tašką, galima palupti nemažai žuvies. Žinoma, ne kiekvieną kartą tai suveikia, tačiau pabandyti tikrai verta. Paminėsiu, kad ši taktika dažnai veiksminga karšiams.

Paprastas šeryklėlės tvirtinimas prie valo panaudojant suktuką su karabinu
Paprastas šeryklėlės tvirtinimas prie valo panaudojant suktuką su karabinu
© Andrius Lekstutis

Didelis vandens telkinys maža žuvų koncentracija

Kartais pasitaiko situacijų kai tenka meškerioti dideliame vandens telkinyje, kur žuvies koncentracija nėra labai didelė. Arba toje vietoje kur meškeriojama žuvies koncentracija yra maža, nes žuvis susispietusi kažkur toliau nuo žūklavietės. Tokioje situacijoje geriausia būtų keisti žūklės vietą ir tiesiog ieškoti žuvies. Deja, toks veiksmas dažnai nėra įmanomas. Sakykime, meškeriojama prie dailaus Lietuvos ežero, kur žinomas tik vienas privažiavimas prie ežero ir panašiai.

Taigi, tokiais atvejais verta padaryti rimtą pradinį bombardavimą, apsiginkluoti kantrybe ir laukti su viltimi, kad toli nuo jūsų plaukiojanti žuvis išgirdo/pajuto kažkokį veiksmą jūsų žuklavietėje ir po truputį migruoja link jos.

Daug aktyviai besimaitinančios žuvies

Kartas nuo karto meškeriotojams tiesiog pasiseka, kad dėl aplinkos veiksnių ar dar dėl nežinia ko, žuvys ima maitintis kaip pašėlusios. Iš esmės jos tuomet aktyviai ieško maisto ir nuplaukia nemažus atstumus ieškodamos.

Tokiomis situacijomis, vienintelis būdas kaip žvynuotąsias užlaikyti norimoje vietoje yra duodant joms tai ko jos nori – kažko užkrimsti.

Taigi, atlikus rimtą startinį jaukinimą, kuriam laikui žuvis tikrai sukinėsis jaukimvietėje ir kibs.

Žinoma, paprastai tunto žuvų nepavyks išlaikyti vienoje vietoje labai ilgai. Greičiausiai jos „nušluos“ viską gan greitai, bet per tą laiką kibimų tikrai turėtų netrukti. Be abejo, kibimams aprimus, galima pabandyti vėl sumesti keletą didelių šėryklų ir stebėti, kas darosi. Gali būti, kad žuvys sugrįš, tačiau iš praktikos žinau, kad paprastai rijimo vajus tą dieną jau būna pasibaigęs.

Akcentuosiu, kad tais atvejais, kai žuvis maitinasi agresyviai ir nori daug jauko, reiktų pasirūpinti, kad jauke būtų kažkokių dalelių – kukurūzų, karpytų sliekų, musės lervų ir panašiai. Vis dėl to besimaitinančios žuvis ieško padorių kąsnelių, o ne pakvėpuoti pirktinio jauko dulkėmis.

Apie jauką

Verta paminėti, kad jaukinant pirktiniu jauku, bendru atveju verta jauką praturtinti vienokiomis ar kitokiomis dalelėmis. Taip yra todėl, kad pirktinis jaukas po kurio laiko gerokai aptirpsta vandenyje, o jei dar aplinkui kokia padoresnė žuvis sukinėjasi, tai ji vienu uodegos mostu gali nušluoti nuo dugno nemažai jauko. O va kai jauke yra kažkokių dalelių, jos tūnos ant dugno tol, kol jas kažkas suės.

Galima įdėti šiek tiek kukurūzų, karpytų sliekų, musės lervų ar jų kokonų, šutintų kanapių ir panašiai. Žinoma, kiek ir kuo paskaninti jauką priklauso nuo situacijos, tačiau dažnai geriau mažiau nei daugiau. Nors iš kitos pusės, jau aprašytu aukščiau trečiuoju atveju, kai žuvys maitinasi aktyviai ir jų daug, peršėrimas mažai tikėtinas.

Pabaigai paraginsiu ir tave, šio teksto skaitytojau, išbandyti rimtai pasišerti kai kitą kartą meškeriosite dugnine. Jei situaciją įvertinsite teisingai ir pateiksite tinkamą kiekį jauko tinkamoje vietoje – įmanoma, kad išgyvensite geriausią gyvenimo žūklę, kai kibs dažnai ir didelės žuvys. Nors pats esu atsargesnio jaukinimo šalininkas, tačiau puikiai suprantu, kad norint sugauti daug ir stambios žuvies dažnai reikia daug jaukinti.

Kablys.lt

Paskui starkius su velke. Kaip pagauti ežerų „vilką“?

2019-07-15 22:08 Pasidalijimų 200 Komentarų 9

Du receptai, kaip liepos mėnesį gerai pažvejoti

2019-07-09 18:29 Pasidalijimų 45 Komentarų 3

Startinis jaukinimas ir feeder‘is

2019-07-08 17:26 Pasidalijimų 155 Komentarų 3

Tobula sistemėlė žūklei slankiojančia plūde

2019-07-17 23:05 Pasidalijimų 1 Komentarų 2

Sukam cigarus karšiams

2019-07-01 08:25 Pasidalijimų 362

Karšiai waggler'iu

2019-06-17 11:19 Pasidalijimų 297