Ne vienam meškeriotojui šapalų žvejyba museline asocijuosi su vos ne iki kaklo įsibridusiu žveju, mėtančiu ryškų „šniūrą“ kokiame nors upelio vingyje. Tačiau šiuo žūklės būdu galima meškerioti ir kiek kitaip. Juolab, kad tokį žvejybos būdą itin mėgo senosios kartos meškeriotojai, kada dar kvėpuojančių bridkelnių nė kvapo nebuvo, o „guminės“ – buvo baisus deficitas.

Žemyn upe su laiveliu

Būtent taip šapalus mėgsta gaudyti mano geras bičiulis Tomas Kazlauskas. Jis sako: „Manau, kad šapalų žūklė iš laivelio pasileidus pasroviui yra daug rezultatyvesnė už žvejybą nuo kranto įsibridus. Visų pirma, dreifuodami pasroviui, mes taip nebaidome žuvies, kaip braidydami. Antra – galime greičiau ir geriau išžvalgyti daug didesnį žūklės ruožą, nei meškeriodami nuo kranto. Tiesa, žvejyba museline iš valtelės turi ir trūkumų. Kaip žinote, šapalai dažniausiai gyvena būriais, po kelis individus vienoje vietoje. Plaukdami valtele mes galėsime sumeškerioti greičiausiai tik vieną iš tų individų. Žvejodami nuo kranto, turime laiko ir galimybių padaryti daugiau metimų, reiškia – sugauti net kelias žuvis iš esamo būrio“.

Tomo laimikis
Tomo laimikis
© Matas Jonaitis

Vidutinio dydžio upės

Tomas pirmiesiems šapalų „museliavino“ iš laivelio kartams rekomenduoja rinktis vidutinio dydžio upes: „Tokio tipo upėse bus daug lengviau kontroliuoti laivelio dreifą bei aptikti potencialias šapalų buvimo vietas. Didesnėse upėse, tokiose kaip Neris, tai padaryti yra kur kas sunkiau, nors šapalų populiacija jose yra tikrai ne maža. Na, o mažesnės upės dažniausiai būna labiau „Upėtakinio“, o ne „Šapalinio“ tipo“.

Tomo laimikis
Tomo laimikis
© Matas Jonaitis

Įrankiai

Tomas, žvejodamas iš valties, mėgsta naudoti tokius įrankius: „Aš naudoju 5-os klasės 9 pėdų muselinę meškerę su atitinkamos klasės valu. Esu bandęs žvejoti ir su 4-os klasės įrankiu, tačiau „penktukas“ leidžia daug greičiau nuvarginti kartais net pusės metro ilgį siekiančias žuvis, o tai yra tikrai svarbu norint sėkmingai jas paleisti atgal į gimtąją stichiją“.

Masalai

Vieni iš mėgstamiausių Tomų dirbtinių muselių yra širšių imitacijos. Apie šiuos masalus meškeriotojas kalba taip:„Man širšių imitacijos „veikia“ ištisus metus. Kitos vabzdžių ir vabalų imitacijos yra „linkusios“ turėti savo sezoniškumą, tuo tarpu „Širše“ galima puikiai žvejoti nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens. Ir asmeniškai atrodo, kad šis masalas šapalui yra visada įprastas ir jo labai mėgiamas.“

Tomo mėgstamos „Širšės“
Tomo mėgstamos „Širšės“
© Matas Jonaitis

Žvejybos technika ir taktika

Tomas žūklės iš laivelio techniką aiškina taip: „Aš dažniausiai iš pripučiamos valtelės mėgstu žvejoti atsistojęs, todėl, man asmeniškai, laivelis yra daug patogesnis už taip šiuolaikinių muselininkų pamėgtas „Tube“ tipo plaukiojimo priemones. Be to, stovint matymo aprėpties laukas yra daug didesnis, todėl galima gerokai iš anksto paruošti mėtymo kryptį ir trajektoriją, retkarčiais norint „apmėtyti“ perspektyvią vietą“.

Kablys.lt

Rudeniniai karpiai arba „smirdukų triumfas“

2019-10-01 12:27 Pasidalijimų 37 Komentarų 1

Dugninės meškerės pozicija

2019-08-29 14:10 Pasidalijimų 49 Komentarų 1

Ar kimba naktį upėtakiai?

2019-09-02 08:40 Pasidalijimų 17 Komentarų 2

Žūklė lėtai skęstančia šeryklėle

2019-08-20 11:40 Pasidalijimų 43