Mantai, kodėl velkiavimas, lydekos ir žiema?
Tiesiog aš mėgstu šį žūklės būdą. Nepasakyčiau, kad jis rezultatyvumu pranašesnis už tradicinį spiningavimą, bet žuvų dydžio prasme – taip. Iš savo praktikos galiu pasakyti, kad velkiaudamas sugaunu didesnius egzempliorius. Nors kartais velkiaudamas per dieną sulauki vos vieno kibimo.
Kokius vandens telkinius renkiesi lydekų velkiavimui žiemą?
Tuos, į kuriuos dar galima išplaukti. Dažnai šiuo metų laiku mažesni vandens telkiniai jau būna aptraukti ledu. Į kai kuriuos didesnius vandens telkinius kartais trukdo išplaukti stiprus vėjas. Taigi, viskas labai priklauso nuo meteorologinių sąlygų. Bet norint pagauti didelę lydeką, vis vien tenka rinktis gilius ir didelius ežerus, ir, geriausia, kad jose gyventų seliavos. Tada galima tikėtis susigrumti su trofėjine lydeka.
Mantai, kokie būtų tavo velkiavimui skirti žūklės įrankiai?
Velkiaudamas naudoju pakankamai minkštus spiningus su neinercinėmis ritėmis ir, dažniausiai, pintu 0,18 mm skersmens valu bei 0,7 mm skersmens fluorokarboninio valo pavadėliu. Žvejojant šaltuoju metų laiku pravartu naudoti fluorokarbonu dengtą pintą valą. Taip pat naudoju velkiavimui skirtus „laivelius“.
Benzininis variklis turbūt taip pat būtinas velkiavimo atributas?
Nepasakyčiau. Šiais laikais jau yra pakankamai galingų elektrinių variklių, jiems skirtų ilgai neišsikraunančių ličio akumuliatorių. Be to, kaip žinote, su benzininiu varikliu ne visuose ežeruose galima plaukioti.
O kaip su masalais?
Vėlų rudenį ir žiemą, priešingai negu vasarą, velkiaudamas lydekas labiau mėgstu naudoti dideles „gumas“ nei voblerius. Manau tad,a kai žuvis nėra aktyvi, silikoninis vilioklis yra pranašesnis už voblerį. Dažniausiu naudoju 23, 26 net ir 30 centimetrų ilgį siekiančius masalus. Juos dažniausiai „kaustau“ keliais trišakiais kabliukais su sunkia osetine švino galvute.
Masalų spalvos?
Net ir rudenį nevengiu ryškių spalvų, tokių kaip oranžinė ar salotinė. Žinoma, mėlyna irgi visada yra tarp favoritų.
Mantai, o kur tu patartum ežere ieškoti didelės seliavinės lydekos?
Nereikėtų bijoti tikrai didelių gylių, kad ir 30 ar net 40 metrų. Lydekų ten tikrai galime rasti. Taip pat atkreipčiau dėmesį į gylio perkritimus, tarkim nuo 30m ik 25m. Net ir tų kelių metrų tikrai pakanka, kad ten laikytųsi žuvis. Ir nebūtina masalo traukti palei dugną. Dažnai velkiauju masalais neriančiais tik 10-12m ir juos lydekos griebia net iš 30m. Žinoma, echolotu aptikti mailiaus būriai taip pat daug ką pasako. Dažniausiai lydekos tūno šalia mailiaus būrio, 10-15m spinduliu.
O koks paros metas yra palankiausias žieminių lydekų kibimui?
Sakyčiau vidurdienis, nuo 12 iki 2 val. Taip pat nesutikčiau, kad žiemą nėra rytinio kibimo. Jis yra, bet būna labai trumpas ir prieš pat saulei patekant, kai dažnas žvejys dar tik ruošiasi išplaukti. Todėl norint į jį pataikyti, teks valtyje sėdėti dar tamsoje.
Ir pabaigai, mėnulio fazės, rūkas ir kiti gamtiniai reiškiniai, tavo nuomone turi įtakos lydekų kibimui?
Taip. Iš praktikos galiu pasakyti, kad per pilnatį, rūką plėšrūnės tikrai prastai kimba.
Dėkojame Mantui už pokalbį ir linkime daug įspūdingų laimikių.
