Taigi, pasidalinsiu, kaip žūklėje naudoti visiems meškeriotojams puikiai pažįstamas musės lervas, tačiau kiek kitaip.
Vasara. Atrodytų, kad žuvys turėtų aktyviai maitintis ir jas sugauti turėtų būti vieni juokai. Tačiau realybė yra kitokia. Tai lemia keletas veiksnių. Svariausias, turbūt, yra tas, kad žuvims šiltuoju metų laiku natūralaus maisto susirasti yra gana lengva daugumoje Lietuvos vandens telkinių, todėl meškeriotojų siūlomi masalai ir jaukai dažnai didesnėms žuvims nesukelia didelio susidomėjimo. Kita priežastis – žvynuotosios dėl didelio šviesos kiekio aktyviausiai maitinasi tik vėlai vakare, naktį ir anksti ryte. Tuo ypač pasižymi karšiai, kai šiltomis vasaros dienomis juos sugauti itin keblu.
Turbūt manote: tai ką, laukti žiemos, kuomet mūsų ežerus padengs ledas, kad sėkmingai pameškerioti? Ne. Žuvį sugauti įmanoma ir vasaros dieną, tačiau reikia tinkamai pasirinkti masalus. Netikite? Tiesiog pasižiūrėkime į rimtesnį meškeriotoją sportininką dalyvaujantį žūklės varžybose, kurios paprastai vyksta dienos metu. Jo masalinėse tikrai surasite uodo trūklio lervų ir jam žuvis tikrai kibs nepaisant to, kad diena ir dar būrys varžovų aplinkui daro maždaug tą patį ir daugumai žuvis kimba. Uodo trūklio lervų naudojimas sportinėje žūklėje, kai tikimasi įvairaus dydžio karšių yra įprastas reikalas.
Turbūt vėl kritiškai mąstote: kur vasarą gauti uodo trūklio lervų? Taip pat žūklė nebus labai ekonomiška, jei nuspręsite šiuo raudonuoju auksu pagardinti ir jauką. Tai ką daryti norint sugauti karšių, – paklausite, – tačiau nenorint išleisti krūvos pinigų masalams ir taip pat nenorint sėdėti su meškere rankose prie vandens per naktį?
Pirmiausia, įvertinkime faktą, kad karšiai tikrai mėgsta uodo trūklio lervas, kurios yra minkštos. Apskritai esu pastebėjęs, kad karšiai teikia pirmenybę minkštesniems masalams. Taigi, jei musės lervos butų minkštesnės, pusė darbo jau būtų padaryta. Žinoma, maistinėmis savybėmis musės lervos, uodo trūklio lervos neprilygs. Tačiau iš kitos pusės – karšiai mėgsta ir musės lervas.
Antra, ar verta naudoti nugaišintas musės lervas vietoj gyvų? Tikrai verta. Gyvos musės lervos ilgai rangosi ant dugno, bando įsirausti į dumblą ar pasislėpti po pernykščiais lapais, net faktas, kad kabliukas perdurtas per galus, joms nė motais. Taip pat, besirangydamos musės lervos dažnai tarsi pasismeigia ant kablio. Taigi, kabliuko smaigalys tampa užmaskuotas ir gali būti, kad žuviai paėmus masalą, ji vis dėl to liks nepakirsta. Dar paminėsiu, kad ant dugno judančios musės lervos privilioja smulkių žuvų dėmesį. Sakykime, jei žūklavietėje yra mažų kuojų ar ešeriukų, jie greičiausiai bandys susidoroti su ant dugno ropinėjančiomis musės lervomis, tačiau statiškai gulintis kuokštelis musės lervų greičiausiai nesulauktų mažesnių žuvų dėmesio.
Esu ne kartą eksperimentavęs karšių žūklėje keičiant gyvą musės lervą negyva ir visuomet negyva musės lerva suveikė geriau. Dažnai būna taip, kad meškeriojant gyva musės lerva nepavyksta pakirsti žuvies, tačiau uždėjus ant kabliuko tokios pačios spalvos numarintą musės lerva pavyksta pakirsti žuvį į patį lūpos kraštą. Tokiomis situacijos parodo, kad žuvis įnoringa arba meškeriotojų slengu kalbant valgo „atbulais dantimis“. Uždėjus ant kabliuko minkštą musės lervas, panašu, kad žuvis kiek drąsiau jas čiumpa ir kiek ilgiau laiko jas žabtuose, taip suteikdamos meškeriotojui šansą pamatyti ir realizuoti kibimą.
Kaip numarinti musės lervas
Viskas labai paprasta. Svarbiausia daryti viską švelniai ir neskubant. Kitokiu būdu voliodami musės lervas tiesiog perspausite ir jų syvai išsitrėkš ant pirštų.
1. Musės lerva padedama ant ištiesto delno
2. Kitos rankos pirštu ji švelniai prispaudžiama
3. Pirštu atliekami judesiai pirmyn-atgal laikant musės lervą prispaustą ant delno
4. Apie 10–15 tokių judesių užtenka, kad musės lerva nugaištų. Tuomet ji nebejuda ir pasidaro itin minkšta
5. Kol laukiama kibimo galima numarinti keletą musės lervų ir jas atskirai laikyti jauko indo kamputyje
6. Ant kabliuko lervą tuomet reikia užverti atsargiai, panašiai tarsi uodo trūklio lervą.
Privalumai
Išskirčiau tokius pagrindinius voliojimo būdu numarintų musės lervų privalumus prieš kitais būdais nugaišintas musės lervas.
1. Voliojimo būdu numarinus musės lervas jų dydis nepasikeičia, kaip atsitinka kai musės lervos užpilamos verdančiu vandeniu
2. Voliojant numarinus musės lervas jos būna šviežios, kitaip nei šaldant ar užpilant verdančiu vandeniu
3. Voliojimo būdu nugaišintų musės lervų struktūra primena tarsi minkštą maišelį su skysčiais viduje – visai kitaip nei užpilant verdančiu vandeniu, kai lervos pasidaro tarsi guminės. Užšaldant musės lervas ir po to atšildant, jos tarsi subliūkšta, pasikeičia jų spalva.
4. Galima numarinti tik tiek musės lervų, kiek reikia žūklėje ir nereikia nieko išmesti. Likusias gyvas lervas galima apgyvendinti šaldytuve kitai žūklei.
Tikiuosi įtikinau, kad voliojimo būdu numarintos musės lervos yra puikus masalas karšiams. Tiesiog pabandykite šį masalą ir garantuoju, kad plokščiašonių kibimai tikrai jus džiugins!
