Žūklė slankiojančia plūde yra sudėtingesnis meškeriojimo būdas nei, sakykime, žūklė fiksuota plūde. Slankiojanti plūdė, kaip pasako pats pavadinimas, gali laisvai judėti pagrindiniu valu iš pirmos pozicijos į antrą poziciją.

Čia turiu omenyje, kad pirmoji pozicija yra šalia, ant pagrindinio valo esančių svarelių grupės, o antroji yra ties stop mazgiu. Prieš metimą ir metimo metu plūdė visada būna pirmoje pozicijoje, dėl gravitacijos jėgos arba metimo metu paveiktos jėgos. Kai sistemėlė atsiduria vandenyje, gravitacijos jėga, veikianti svarelių grupę, yra mažesnė nei Archimedo jėga, kuri verčia plūdę kilti į vandens paviršių, kai plūdė tinkamai išbalansuota.

Kadangi šios dvi jėgos yra priešingų krypčių, pagrindinis valas yra traukiamas per plūdės akutę iki stop mazgio dėl svarelius veikiančios gravitacijos. Taigi, kaip supratote, pati plūdė neslankioja, ji lieka savo vietoje. Slankioja pagrindinis valas, tempiamas svarelių grupės. Bet tai tik fizika, kuri ne visiems įdomi, todėl šiam kartui palikime pavadinimą ramybėje ir pakalbėkime apie šio žūklės būdo esmę.

Iš tikro, mintis pasidalinti detaliu sistemėlės žūklei slankiojančia plūde aprašymu kilo tuomet kai keletas bičiulių ėmė klausinėti socialiniuose tinklapiuose: kokio diametro valą naudoti; kokios plūdės geriausios; kokią sistemėlę naudoti? Į šiuos klausimus ir pabandysiu atsakyti, nes tikiu, kad ne vienam meškeriotojui yra kilę panašių klausimų.

Žūklė slankiojančia plūde yra nuostabus žūklės būdas kai jį įvaldai ir perpranti. Tačiau kelias iki to gali būti labai duobėtas: netikėti susipainiojimai, valo strigimas ties plūde po užmetimo nors ir niekas nesusipainioję ir kitos problemos dažnai verčia rautis plaukus nuo galvos ir mieliau rinktis kitą žūklės būdą. Taigi, jei jus dažnai kankina šios problemos – pateikiu receptą, kaip to išvengti.

Pagrindinis valas

Kai meškeriojama slankiojančia plūde, svarbu pasirinkti tinkamo diametro monofilamentinį valą. Pagrindinio valo diametras yra vienas iš veiksnių lemsiančių, kaip dažnai sistemėlė painiosis. Tai turėtų būti 0,20–0,24 mm. skersmens valas.

Kokį diametrą pasirinkti konkrečiai duotame intervale priklauso nuo keleto veiksnių. Jei meškeriojama toli, sakykime virš 30 m., tuomet verta rinktis plonesnį, 0,20–0,22 mm. Tokį metimo nuotolį pasiekti daug lengviau, kai naudojamas plonesnis valas. Didesnę plono valo atkarpą tarp plūdės ir meškerės taip pat mažiau veiks povandeninės srovės. Kai meškeriojama arčiau, sakykime iki 30 m. galima naudoti ir storesnį, sakykime 0,24 mm. skersmens valą. Storesnis valas visada reiškia mažesnę susipainiojimo tikimybę.

Ar verta rinktis valą, kuris klasifikuojamas kaip skęstantis? Na, į šį klausimą tiesioginio atsakymo neturiu. Sutinku, kad skęstantį valą yra lengviau pakišti po vandens paviršiumi, bet, mano pastebėjimais, toks valas dažnai nuskęsta per giliai ir įstringa tarp priekrantės dugno žolių ir pan. Tuomet pakirsti pasidaro sunkiau. Pats pastaruosius keturis metus pagrindiniam valui išskirtinai naudoju Daiwa Sensor. Šis valas turbūt yra vienas iš pigiausių rinkoje, kai perkamas suvyniotas ant didelių, apie 112 g. sveriančių ričių. Šis valas pasižymi tarsi neutraliu plūdrumu, tačiau prieš žūklę suvilkdžius jį indų plovikliu, galima mikliai paskandinti keliais greitais ritės prasukimais.

Paminėsiu, kad tikrai nebandau reklamuoti vieno ar kito valo – tiesiog sakau, ką naudoju pats, ir kas manęs nenuvylė, todėl nematau prasmės kažką keisti. Jei jūs pasitikite kitu valu – puiku, tik jį ir naudokite.

Karšis sugautas plūdine
Karšis sugautas plūdine
© Andrius Lekstutis

Plūdė

Svarbiausias dalykas renkantis slankiojančią plūdę yra jos keliamoji galia. Sakydamas, keliamoji galia, turiu omenyje masę gramais, kurios reikia duotos plūdės išbalansavimui. Sakyčiau net nežiūrėkite į slankiojančias plūdes, kurios yra mažesnės nei 8 g. keliamosios galios. Taip pat apie 20 procentų duotos plūdės keliamosios galios turi būti įmontuota pačioje plūdėje. Tos įmontuotos masės paskirtis yra ta, kad plūdė liktų prie svarelių grupės metimo metu, o ne slankiotų pagrindiniu valu, kas sumažintų užmetimo nuotolį ir padidintų susipainiojimo tikimybę.

Suformuotas jauko rutulys žūklei slider‘iu
Suformuotas jauko rutulys žūklei slider‘iu
© Andrius Lekstutis

Rekomenduočiau rinktis kokybiškas ir brangesnes slankiojančias plūdes, kurios buvo sukurtos būtent tokiam žūklės būdui. Jei bandysite paversti paprastą waggler tipo plūdę, kuri buvo sukurta, kad naudoti užfiksuota, pamatysite, kad nepakankamą masę svarelių pavyks uždėti ant pagrindinio valo. Tuomet tie svareliai užtikrintai nepratemps pagrindinio valo pro plūdės akutę po užmetimo.

Dar vienas veiksnys, į kurį visada kreipiu didelį dėmesį, rinkdamasis slankiojančia plūdę, yra medžiaga iš kurios yra pagamintas plūdės korpusas. Perku tik tokias slankiojančias plūdes, kurių korpusas yra pagamintas iš kietos putos, o ne balzos medienos. Taip elgiuosi dėl ilgaamžiškumo. Slankiojanti plūdė metimo metu būna šalia didelių svarelių, kurie yra kieti ir sunkūs. Plūdė trankosi į svarelius. Taigi, po eilės metimų, medinė plūdė skyla ir kartais tenka ją tiesiog išmesti. Taip niekada nenutinka su plūdėmis, kurios yra pagamintos iš pūtos.

Kalbant apie konkrečius slankiojančių plūdžių modelius, galiu paminėti keletą, kuriuos bandžiau ne kartą ir jie veikia puikiai. Pirmiausia, tai Cralusso ProSlider. Tai gana naujas modelis. Šios plūdės nėra pigios, tačiau jos veikia puikiai ir tarnaus ne vienus metus. O kur dar balansavimo sistema, kai pakeičiama plūdės stiebo pozicija ir plūdė pakeičia plūdrumą!

Antras plūdės modelis, kurį noriu išskirti yra Cralusso ZeroSlider. Šį plūdė turi gudrų adaptorių, kurio dėka šios plūdės net nereikalauja jose integruotos masės. Galiausiai, labai smagios slankiojančios plūdės yra DJK Slider. Jų korpusas pagamintas iš putos, o stiebas iš povo plunksnos. Metasi šios plūdės tobulai, tačiau pats dažniausiai renkuosi kažkurį Cralusso modelį dėl išbalansavimo galimybių.

Sistemėlė

Pasidalinsiu sistemėlė žūklei slankiojančia plūde, kurią pastaruoju metu pats naudoju. Ši sistemėlė tarsi evoliucionavo per laiką, kai pakeisdavau vieną ar kitą komponentą, kažko atsisakydavau ir panašiai. Svarbiausias šios sistemėlės privalumas yra tas, kad ji labai retai painiojasi. Būtent to ir reikia meškeriojant slankiojančia plūde.

Efektyvi sistemėlė žūklei slider plūdėmis
Efektyvi sistemėlė žūklei slider plūdėmis
© Andrius Lekstutis

Taigi, sistemėlės suformavimas susideda iš tokių žingsnių.

1. Ant pagrindinio valo užveriamas stiklinis rutuliukas ir Drennan Swivel Float adaptorius. Karoliuko vidinis skersmuo turėtų būti apie 2 mm. Patys geriausi karoliukai yra tie, kurie naudojami papuošalų gamyboje. Šie rutuliukai puikiai slankioja pagrindiniu valu, daug geriau nei plastikiniai.

2. Pagrindinio valo pabaigoje surišama maža kilputė. Šios kilputės skersmuo neturėtų viršyti 1 cm.

3. Atkerpama, apie 120 cm. ilgio, fluorokarboninio valo atkarpa. Šio valo diametras turėtų būti apie 0,22–0,25 mm. Tuomet viename šios atkarpos gale surišama maža kilputė. Galima naudoti ir monofilamentinio valo atkarpą, bet jo diametras turėtų būti 0,30–0,35 mm. Paminėsiu, kad naudoju tokio diametro fluorokarboninį arba mono valą dėl jo standumo, kas sumažina sistemėlės susipainiojimo tikimybę.

4. Pagrindinis valas sujungiamas su fluorokarboniniu valu naudojant kilpą į kilpą sujungimą.

5. Ant fluorokarboninio valo užveriama apie 5 cm ilgio, silikoninio kembriko atkarpa, kurios vidinis diametras apie 0,6-0,8 mm. Tuomet ta vieta, kur yra mazgai ir kilpa į kilpą sujungimas sušlapinama ir kembrikas švelniai užstumiamas per mazgus, kad juos paslėptų. Svarbu paminėti, kad kembriką reikia užstumti tik tiek, kad pagrindinio valo kilputės mazgas būtų tik 4–5 mm. paslėptas.

6. Imami pasirinktos masės svareliai (1,5 g.–8 g.) ir užspaudžiami vienas šalia kito ant kembriko taip suformuojant pagrindinę svarelių grupę. Šie dideli svareliai paslepia sujungimą, tačiau visiškai nepažeidžia mazgų ir sujungimo dėl to, kad jie yra užspausti ant kembriko. Rekomenduočiau palikti apie 1–2 mm. kembriko kyšoti toje pusėje, kur plūdė atsirems metimo metu. Pabrėšiu, kad šie svareliai turi būti sunkūs, nes jų sistemėlėje gali būti ne daugiau nei keturi vienetai. Kuo daugiau svarelių sudaro pagrindinę grupę, tuo dažniau sistemėlė painiosis ir tuo trumpesnis užmetimo nuotolis.

7. Fluorokarboninio valo laisvame gali pririšamas mažas, 16–20 nr. suktukas.

8. Priklausomai nuo to, kokio ilgio pavadėliai naudojami, tarp pagrindinės svarelių grupės ir suktuko, ant fluorokarboninio valo užspaudžiamas vienas ar keli 4–6 nr. svareliai. Ši mažesnių svarelių grupė pagerina kibimo indikaciją. Atstumas nuo suktuko iki mažesnių svarelių grupės turi būti didesnis nei pavadėlio ilgis.

9. Ant pagrindinio valo, virš stiklinio rutuliuko, surišamas stop mazgas panaudojant 0,35 mm. Drennan Feeder Gum. Žinoma, galima naudoti ir monofilamentinį valą, tačiau minėta guma veikia daug geriau – ji nepažeidžia valo keičiant gylį ir taip pat neatsilaisvina.

10. Pasirinkta plūdė įstatoma į guminę Drennan Swivel Float adaptoriaus dalį. Galima matuoti gylį, balansuoti plūdę, užsidėti pavadėlį ir pradėti žūklę!

Pabaigai palinkėsiu išbandyti šią sistemėlę, kai meškeriosite slankiojančia plūde giliuose Lietuvos ežeruose ar tvenkiniuose. Pamatysite, kaip puikiai ji veikia, o tai garantuos gausesnį laimikį!

Kablys.lt

Rudeniniai karpiai arba „smirdukų triumfas“

2019-10-01 12:27 Pasidalijimų 37 Komentarų 1

Dugninės meškerės pozicija

2019-08-29 14:10 Pasidalijimų 49 Komentarų 1

Ar kimba naktį upėtakiai?

2019-09-02 08:40 Pasidalijimų 17 Komentarų 2

Žūklė lėtai skęstančia šeryklėle

2019-08-20 11:40 Pasidalijimų 43