Žvejybos vietos
Kaip žinia, ne visų stovinčių vandens telkinių pakrantės būna patogios žvejybai spiningu nuo kranto. Taip pat ne, visi vandens telkinių tipai yra patogūs spiningautojui be valties. Todėl dideli, plačius atabradus turintys ežerai atkrenta pirmiausia. Pelkėti, įvairia augalija apaugę miškų ežeriukai tai pat bus ne pats tinkamiausias pasirinkimas, nes bebraidant jų pelkėtomis pakrantėmis, galime ir galą gauti. Išsiruošus spiningą pasvaidyti nuo kranto, reikėtų rinktis nedidelius tvenkinius ir ežeriukus, kur galėtume patogiai su savo masalais pasiekti tiek giliausias telkinio vietas, tiek pakrantės „užkulisius“. Įvairiausio „plauko“ karjerai – bus taip pat neblogas pasirinkimas.
Įrankiai
Spiningaujant nuo kranto reikėtų rinktis šiek tiek galingesnius įrankius, nei skirtus žvejybai iš valties. Ir iš kart paaiškinsiu, kodėl. Pirmiausia, turėdami valtį, mes galime „ilgai ir nuobodžiai“ vedžioti užkibusią žuvį. Meškeriojant nuo kranto viską daryti reikia greičiau ir grubiau. Dažnai laimikį tenka per jėgą parsitraukti pro pakrantėje vešančius augalus. Antra, norėdami pasiekti tolimiausias ir giliausias telkinio vietas, turėsime naudoti sunkesnius masalus, todėl spiningo užmetamų masalų testas turėtų būtį didesnis, nei žvejojant tomis pačiomis sąlygomis iš valties. Kitaip tariant, mums reikia „metamosios jėgos“. Prie to dar žinoma prisideda ir spiningo ilgis. Jis turėtų siekti bent 2,60 m.
Masalai
Žvejodami spiningu nuo kranto mes tikrai negalėsime taip puikiai valdyti masalų, kaip žvejodami iš valties. Pirmiausia, dažnu atveju mus trukdo pats žvejybos nuotolis, antra – naudojamo spiningo ilgis. Todėl meškerioti vobleriais, kuriems reikia suteikti daug „gyvybės“, stovint ant kranto yra sudėtinga. Išimtis gal būtų „Crank“ ir „Rattlin“ tipo vobleriai, kuriuos galime traukti gan monotoniškai, vien tik sukdami ritės rankenėlę ir kilnodami aukštyn – žemyn spiningo viršūnę.
Vartiklės ir sukriukės, spiningaujant nuo kranto, bus taip pat geras pasirinkimas. Tiesa, turbūt patys geriausi dirbtiniai masalai, skirti tokiai žvejybai, yra silikoniniai viliokliai. Juos galime rišti prie įvairiausių sistemėlių, kablius slėpti masalo „kūne“ – taip išvengiant dugne „tūnančių“ kliuvinių. O tai, patikėkite manimi, yra labai aktualu, kai nenorime viso savo turimų masalų arsenalo palikti dugne. Juk atkabinti juos esant ne valtyje yra gerokai sunkiau. Na, ir žinoma, silikoniniai masalai būna dar ir „valgomi“.
Ekipiruotė
Išsiruošus pasivaikščioti su spiningu rankose palei tvenkinio ar ežero pakrantes, derėtų pasirūpinti ir tam tikra ekipiruote. Todėl turėti bent jau ilgaaulius guminius batus, yra būtina. Ir visai nesvarbu ,kad pasirinkto vandens telkinio pakrantės bus „gražios“ tarsi parke. Dažnu atveju, dėl įvairiausių aplinkybių ir priežasčių į vandenį vis vien tenka bristi. Todėl geriausias pasirinkimas spiningaujant nuo kranto yra bridkelnės.
Taip pat, esant krante reiktų apriboti ir savo masalų arsenalą. Vaikščiojimas pakrantėmis – tai ne pasiplaukiojimas su valtele. Viską tenka neštis pačiam, ant savo nuosavos kupros. Todėl jūsų kuprinėje turėtų atsirasti vietos tik porai dėžučių su masalais, termosui ir užkandžiams. Visa kita reiktų palikti „laivams“.
