Jeigu jūs svajojate sugauti lašišą Baltijos jūroje, dabar būtų pats tinkamiausias metas šiam troškimui išsipildyti. O kaip jį sėkmingai įgyvendinti, paklausėme ne vienerius metus po Baltiją plaukiojančio, vieno iš jūrinio velkiavimo pradininkų Lietuvoje ir tikrai gerai žinomo mūsų krašto žvejo Audriaus Jakšto.

Audriau, nuo ko reikia pradėti žmogui, norinčiam sugauti pirmąją savo lašišą Baltijoje?

Visų pirma, reikia susirasti žmones, turinčius ilgametę žvejų plukdymo velkiauti į jūrą patirtį. Taip jūs būsite tikras, kad niekas jūsų neapgaus ir tikrai stengsis rasti jums žuvį ir ją pagauti.

Ar šiuo metu įmanoma sugauti Baltijos jūroje lašišą?

Taip. Dabar būtų labai tinkamas metas bandyti sugauti savo pirmąją lašišą. Jis tęsis maždaug iki gegužės mėnesio. Dar tinkamas laikas yra žiema, spalio – sausio mėnesiai.

Ar būtina surinkti draugų – bičiulių kompaniją žmogui, norinčiam plaukti į jūrą lašišų?

Viskas priklauso nuo jūsų finansinių galimybių. Galite plaukti su kapitonu ir vienas, tiesiog tai kainuos jums brangiau, nei surinkus 3 – 4 žmonių grupę. Taip pat reikia paminėti, kad, skirtingai nuo menkių žvejybos, didelis žmonių skaičius laive velkiaujant yra blogai. 5 žmonės jau yra per daug.

Audrius Jakštas ir jo sugautos lašišos
Audrius Jakštas ir jo sugautos lašišos
© Asmeninio albumo nuotr.

Nuo ko pradėti, norintiems savarankiškai plaukti į jūrą?

Nuo laivo. Tikrai nebūtina pirkti brangiausią katerį. Galima įsigyti didesnę „RIB“ tipo valtį su kietu dugnu ir pripučiamais bortais ir puikiai velkiauti Baltijoje. Viskas priklauso nuo saugumo taisyklių laikymosi. Jei jų nesilaikai – nepadės ir didžiausias kateris. Žinomas ne vienas atvejis, kai nelaimė įvyko išplaukos tiek su „RIB“ tipo, tiek su aliumininės ar stiklo pluošto konstrukcijos kateriais.

Audriau, sakykite, kur „naujokams“ plaukti ir bandyti rasti lašišą?

Sakyčiau, vertėtų nenutolti nuo pagrindinio laivų kelio – farvaterio. Ten visada vanduo juda maišosi, yra begalės srovių ir dažniausiai lašišų „maistas“, o ir jos pačios, ten būna. Tik tokioje vietoje svarbu stebėti aplinką ir nepapulti po kokio didelio laivo „nosim“.

Taip pat pirmosioms išvykoms siūlyčiau rinktis artimą „distanciją“, pačią Baltijos jūros pakrantę. Galbūt didelių žuvų ten nepagausite, bet šio žūklės būdo pradžiamoksliui jūros priekrantė bus pats tinkamiausias pasirinkimas.

Ar daugiau meškerių kateryje reiškia didesnę lašišos pagavimo tikimybę?

Tikrai ne. Kartais, ypač kai žvejoja daugiau meškeriotojų viename laive, didesnis „kotų“ skaičius nemaišo, tačiau manyti, kad sumerkus jų daugiau ir sugausite daugiau tikrai nereikėtų.

Ar būtina laive turėti įvairiausių rūšių sonarų, pavyzdžiui, matuojančių vandens temperatūrą gylyje ir panašiai?

Sakyčiau, kad ne. Užtenka vieno gero sonaro. Buvo laikas, kai žmonės turėjo tuos gylių temperatūrų matuoklius, bet dabar kažkaip jų atsisako. Mano asmenine nuomone, jie vertingos informacijos neduoda.

Audrius Jakštas ir jo sugauta lašiša
Audrius Jakštas ir jo sugauta lašiša
© Asmeninio albumo nuotr.

Kokie masalų tipai yra naudojami velkiaujant lašišas Baltijos jūroje?

Kadangi velkiaujama pakankamai dideliais greičiais ir dažniausiai su laive įtaisytu autopilotu, tinkamiausias masalas būtų iš plonos skardos pagamintos blizgės. Vobleriai, šiuo atveju, būtų mažiau tinkami. Mano nuomone, lašišai jūroje svarbu pateikti kuo greičiau judantį masalą, kad ji negalėtų jo įdėmiai apžiūrėti. Netgi turiu tam teiginiui įrodymų. Kažkada, filmuojant mano laive vieną iš žvejybinių TV laidų, buvo valu, prie masalo, nuleista kamera. Gautame vaizdo įraše matėsi, kaip kelios didelės žuvys priplaukia prie masalo, jį apžiūri, bet negriebia.

O kaip su blizgių spalvomis?

Jos yra labai svarbios. Sakyčiau, kad, skirtingai nuo meškeriojimo gėluose vandenyse, jūroje blizgių pasirinkimas velkiaujant yra kiek kitoks. Čia dažniausiai kuo giliau žvejojama, tuo blizgės spalvų tonai turi būti tamsesni. Ir atvirkščiai, kuo arčiau vandens paviršiaus – tuo blizgesni ir ryškesni.

Ar verta kelis masalus nulesti į gilumą, ar užtenka velkiauti „paviršiuje“?

Taip, vertėtų. Dažniausiai lašišos kimba paviršiniuose ar viduriniuose vandens sluoksniuose, tačiau kartais žuvys nusileidžia į gylius, todėl turėti kelias meškeres su giluminės velkės sistemomis, vadinamomis „Downrigger“, tikrai reikia.

Keli patarimai „naujokams“, bandysiantiems plaukti į Baltiją?

Būtinai atidžiai sekite orų prognozę ir laikykitės visų saugumo jūroje reikalavimų. Man, asmeniškai, buvo ne vienas atvejis, kai, išplaukus gražiausiu oru, teko grįžti per didžiausią štormą. Su jūra menki juokai, todėl atidžiai sekite orų prognozę ne tik Lietuvos priekrantėje, bet ir visoje Baltijos jūroje.

Dėkojame, Audriau, už patarimus ir linkime dosnios Baltijos ir ramių bangų!

Kablys.lt

Kaip traukti žuvį, kad ji nenutrūktų?

2019-05-19 16:35 Pasidalijimų 30

Ką reikia žinoti apie naktinę žūklę dugnine

2019-05-16 19:10 Pasidalijimų 404 Komentarų 10

Klausimas ichtiologui: kaip ichtiologai žvejoja upėtakius?

2019-05-10 08:30 Pasidalijimų 15 Komentarų 11

Spąstai karšiams

2019-05-06 13:48 Pasidalijimų 389

Lydekos plūdine, su negyva žuvele

2019-04-27 09:21 Pasidalijimų 82 Komentarų 7

Žūklė feeder'iu kitaip

2019-04-26 10:40 Pasidalijimų 421

Karpiai „METHOD‘u“ lediniame vandenyje

2019-04-17 08:50 Pasidalijimų 299