Ypatingai šylančio vandens laukia užkietėję plūdininkai. Taip yra todėl, kad žūklė plūdine dažnai yra efektyvesnė už žūklę dugninę šiltuoju metu laiku, kai taikios žvynuotosios aktyviai maitinasi. Su žuvų aktyvumu tiesiogiai susijęs ir jaukinimas, na, bet viską paeiliui.
Pirmiausia, aptarkime, kas yra ta slankiojanti plūdė (angliškai „slider“) ir patį žūklės principą. Taigi, slider yra pagrindiniu valu laisvai slankiojanti plūdė. Plūdė sustabdoma, ant pagrindinio valo esančiu stop mazgu arba guminiu kembriku ir tokiu būdu fiksuojamas gylis, kuriame meškeriojama.
Iš tikro, didžioji dalis Lietuvos plūdininkų šitą sistemėlę ir naudoja meškeriodami stovinčiame vandenyje. Pats žūklės būdas slankiojančia plūde, leidžiantis meškerioti bet kokiame gylyje ir toli nuo kranto, buvo sugalvotas ir ištobulintas anglų meškeriotojų. Plūdės sustabdymui naudojamas mazgas iš 0,20-0,22 mm. valo (arba, kaip vėliau pamatysite, iš kitos medžiagos gijos).
Kadangi mazgas susiriša mažas, jį įmanoma įsukti tarp koto žiedų ir taip pat jis nesukelia problemų užmetant. Pati plūdė turi turėti apie 20% jos keliamosios galios įmontuotą svorį pačioje plūdėje, o likęs svoris fiksuojamas ant pagrindinio valo ir „nutempia“ pavadėlį su kabliuku ir masalu link dugno. Toks svorių paskirstymas užtikrina, kad metimo metu plūdė skries tiesiai ir taip pat nenuslinks nuo svarelių link stop mazgo, kas sumažintų užmetimo nuotolį.
Slankiojančių plūdžių dydžiai pasirenkami pagal situaciją, bet paprastai būna nuo 2 g. + 6 g. kas reikštų 2 g. įmontuoti plūdėje ir 6 g. reiktų uždėti ant pagrindinio valo. Anglai rekomenduoja naudoti 0,20-0,22 mm. pagrindinį valą, nes naudojant plonesnį, sistemėlė painiosis, o naudojant storesnį valą, užmetimo nuotolis gerokai sumažėja. Žūklei slankiojančia plūde naudojami „match“ tipo 3,90-4,50 m. ilgio kotai, kurių rekomenduojamas užmetimo svoris nuo 10 g. Kai kurie gamintojai turi specialių „slider“ tipo kotų, kurie pasižymi šiek tiek didesniais žiedais, kas padeda stop mazgui lengviau judėti per juos metimo metu. Kadangi sistemėlė gana techniška – prie jos dar sugrįšiu, kai konkrečiai papasakosiu kokius įrankius naudoju pats.
Antra, žūklė slankiojančia plūde gali būti efektyviau už dugninę, dėl to, kad įmanoma pateikti daug jauko, per trumpa laiko tarpą, naudojant laidyne. Sakykime su laidyne įmanoma per 5 min. „sušaudyti“ 5 kg. jauko 40 m. nuo kranto. Kaip tai reiktų padaryti su dugnine naudojant šėryklas – neišsivaizduoju.
Trečia, žūklė plūdine visada yra gerokai delikatesnės nei žūklė dugnine ir žūklė slankiojančia plūde nėra išimtis. Delikatumas susijęs su tuo, kad plūdė, kaip kibimo indikatorius, yra gerokai jautresnis įtaisas nei dugninės viršūnėlė. Taip pat, meškeriojant dugnine, žuviai reikia „tempti“ valo atkarpą tarp kabliuko ir meškerės galiuko, kad meškeriotojas pamatytų kibimą. Tuo tarpu, plūdinės atveju žuvis „tempia“ tik valo atkarpą tarp kabliuko ir plūdės, kuri paprastai yra daug kartu trumpesnė nei dugninės atveju.
Galiausiai, žūklė slankiojančia plūde gali būti vienintelis efektyvus būdas žūklės varžybose, kai negalima naudoti dugninės, o žuvis laikosi didesniame gylyje ir toliau nuo kranto, ten kur neįmanoma jų pasiekti nei su sudurtine, nei su „botu“.
Tikiuosi, bent iš dalies teoriškai paaiškinau kas, kaip, kada ir kodėl. Na, o dabar prie praktikos.
Mano nuomone, žūklės slankiojančia plūde būdą galima puikiai pritaikyti meškeriojant giliuose Lietuvos ežeruose, kai gaudomi karšiai, kuojos ir kitos žuvys. Tai tinka meškeriojant tiek nuo kranto tiek iš valties užsiinkaravus.
Iš Lietuvos persikelkime į šiuolaikinės slankiojančios plūdės tėvynę – Angliją. Kad pademonstruoti kaip meškerioti slankiojančia plūde pabandysiu detaliai aprašyti žūklę, viename iš gilių Anglijos komercinių vandens telkinių, kurioje žūklavau būtent šiuo būdu. Paminėsiu, kad šios žūklės tikslas buvo netik pameškerioti slankiojančia plūde, tačiau norėjau išbandyti, kaip žuvis reaguoja į didelį kiekį jauko po žiemos.
Šaltuoju metu laiku dalyvaudavau žūklės varžybose šiame komerciniame vandens telkinyje. Kiekvienose varžybose visi meškeriotojai naudodavo dugnines su nedidelėmis šėryklomis ir taikydavosi į karšius naudodami sliekus ant kabliuko. Taigi, pabandysiu sudaryti tarsi ažiotažą pateikdamas daug jauko ir pažiūrėsiu kas to išeis. Žūklė slankiojančia plūde šioje situacijoje idealiai tinka ir galbūt, jei žūklė pasiseks, šis puikus žūklės būdas pakeis dugninę būsimose varžybose. Žinoma, norėtųsi, kad vanduo būtų labiau įšilęs, bet deja, pavasaris Anglijoje, kaip ir Lietuvoje buvo šaltas. Dabar apie pačią žūklę -pereikime prie jaukų ir masalų paruošimo.
Jaukai ir masalai
Jaukus ruošiu ne saldžius, o pagamintus žuvų miltų pagrindu. Mišinį sudaro 2 kg. Sonubaits Supercrush Green, 1 kg. Sensas IM5 Amino Red ir apie 1 kg. kurmiarausio žemės. Žemę naudoju vien dėl to, kad pasunkinti jauką ir tuomet jauko rutuliukus būtų įmanoma toliau nusviesti laidyne. Taip pat į jauką dėsiu apie 200 ml. karpytų sliekų. Jauką iš pradžių šiek tiek perdrėkinu, kad vėliau būtų galima formuoti kietus jauko rutuliukus viena ranka. Taigi, tikrai daug jauko. Retai tokius kiekius naudoju, tačiau šiandien bandymų metas.
Ant kabliuko verti ruošiuosi išskirtinai sliekus. Atvirai sakant, jokių kitų masalų su savimi ir neturiu. Taip elgiuosi todėl, kad pastarųjų 2-3 mėn. varžybų rezultatai byloja, kad karšiai teikia pirmenybę sliekams. Taigi, turiu tik vieną masalą, bet, tikiu, kad tinkamiausią!
Įrankiai
Šiandienos žūklei renkuosi Drennan Puddle Chucker 3,90 m. ilgio kotą. Tai gana galingas ir greitos akcijos kotas. Ritė Daiwa TDM 3012, ant kurios būgno suvyniotas 0,20 mm. skersmens Daiwa Sensor pagrindinis valas. Šis valas nėra klasifikuojamas kaip skęstantis, tačiau šiek tiek suvildžius jį indų plovikliu jis skęsta neblogai. Valą klipsuosiu ant ritės būgno sudurtinių viršutinėse dalyse naudojama, 1 mm. skersmens, guma.
Stop mazgą rišu iš Drennan Feeder Gum, 0,35 mm. skersmens. Nors jis storesnis, tačiau pro žiedus jis pralenda pakenčiamai. Pagrindinis privalumas prieš mazgą iš mono valo – jis nežeidžia pagrindinio valo ir laikosi norimoje pozicijoje daug geriau ir patikimiau. Rišant stop mazgą iš feeder gumos – rekomenduočiau palikti apie 2 cm. ilgio galus, nes tuomet metimo metu mazgas pralenda pro žiedus švelniau.
Kai stop mazgas yra iš mono valo – jo galai turi būti ilgesni, nes kartas nuo karto mazgas atsilaisvins šiek tiek ir jį reikės suveržti laikant už ilgesnių jo galų. Kaip surišti mazgą slankiojančiai plūdei sustabdyti – manau, geriausia tai pamatyti, todėl nepiešiu schemų, kurios ne visiems būtų aiškios. Daug geriau suprasite kaip tai daroma atsidarę youtube ir atlikę paiešką „slider stop knot“.
Tuomet ant pagrindinio valo veriu kieto plastiko karoliuką su 2 mm. skersmens skyle. Būtina patikrinti, kad stop mazgas nepralįstų pro tą karoliuką.
Slankiojančią plūdę šiandien pasirinkau modifikuotą 10 g. Cralusso Zero Slider. Pakeičiau plastinį „gudrų“ adaptorių, kuriame skylė valo pravėrimui buvo orientuota įstrižai, todėl metimo metu valas per adaptorių sudaro tarsi Z formą (nuo to ir pavadinimas – „Zero“), į metalinį be jokios skylės.
Plūdės adaptorius tada įkišamas į guminį Drennan Swivel Waggler adaptorių su suktuku, kuris slankioja pagrindiniu valu. Tokia modifikacija grynai dėl praktinių sumetimų – mėgstu sistemėlės ant meškerių lakyti paruoštas tačiau plūdes laikau atskirai. Tokia modifikacija leidžia plūdę po žūklės nuimti paliekant sistemėlę paruoštą kitam kartui.
Toliau 5 cm. ilgio silikoninis, 0,8 mm. vidinio skersmens, vamzdelis yra užvertas ant pagrindinio valo. Būtent ant šito vamzdelio užspausiu didelius svarelius, reikalingus plūdės išbalansavimui. Tokiu būtų pagrindinis valas nebus pažeidžiamas ir reikalui esant galėsiu keisti pagrindinės svarelių grupės poziciją nežeidžiant valo.
Žemiau, apie 80 cm. po pagrindine svarelių grupe, užspaudžiu 3 vienetus 6 nr. svarelių vienoje grupėje. Tai pakankamas svoris, kad plūdė gerokai iškiltų iš vandens, kai žuvis juos pakeltų.
Dar žemiau, apie 30 cm., yra mažas suktukas. Nors jis ir nėra būtinas, tačiau jis šiek tiek sumažina pavadėlio susisukimą. Susireguliuosiu gylį taip, kad šis suktukas vos liestų dugną.
Pavadėliai 0,11 mm. skersmens, 15 cm. ilgio su Drennan Silverfish Maggot, 16 nr. kabliukais.
Taip pat, kalbant apie įrankius būtina paminėti laidynes, nes nuo to priklauso kaip tiksliai jaukinsite. Mano nuomone, laidynės rėmo forma ir guma (žinoma, guma turi būti pakankamai galinga kas reiškia apie 5 mm. išorinio skersmens) nėra taip svarbu. Svarbiausia yra kaušelis į kurį įdedamas jauko rutuliukus prieš sviedžiant. Taigi, visada naudoju Drennan Softfeed tipo kaušelius. Įvaldžius gerą sviedimo techniką šiek kaušeliai nepamainomi.
Žūklė
Pasiruošiu apie 30 jauko rutuliukų. Stengiuosi juos visus padaryti vienodo dydžio, kad nusviesčiau laidyne tokį patį atstumą. Jauko rutuliukų vienodumas pasiekiamas pasemiant jauką pilna sauja ir tuomet suformuojant rutuliuką; t.y. sauja tarnauja tarsi matavimo dubenėlis. Šiek tiek jauko pasilieku, kad esant reikalui galėčiau pajaukinti papildomai.
Susvaidau jauko rutuliukus pasirinktu atstumu, maždaug 25 m. nuo kranto. Nesu visiškai patenkintas savo tikslumu, nes jaukas sukrito maždaug į 4 ant 4 m. plotą. Žinoma, kadangi taikausi į karšius, toks jauko paskleidimas yra geriau nei sukratyti visą kibirą į vieną tašką.
Tuomet užsiklipsuoju atstumą ant ritės būgno ties ta, kur jaukinau. Žinoma, reikia palikti keletą metrų valo daugiau, kad būtų galėčiau užmesti toliau, nei jaukinimo vieta. Tuomet keliais greitais ritės prasukimas paskandinsiu valą ir sistemėlė atsidurs jaukinimo zonos centre. Žūklavietės gylis apie 5,50 m. ir dugnas maždaug lygus.
Užkabinu ant kabliuko trumpą, apie 1,5 cm. ilgio slieko atkarpą ir užmetu. Planas gana paprastas – permetinėti, kas maždaug 5-10 min. Taip pat kartas nuo karto pajudinti masalą prasukus ritę vieną ar du kartus.
Po maždaug pusvalandžio nuo bombardavimo, darau eilinį permetimą. Praėjus kelioms sekundėms po užmetimo ir plūdei vos tik pasiekus darbinę poziciją jį iškeliama. Sudelsiu sekundę prieš kirsdamas, kad įsitikinti, kad žuvis tikrai paėmė masalą, o ne užmečiau kabliuką su masalu karšiui ant kupros. Kertu ir iškart pajaučiu stambaus karšio smūgius gelmėje!
Kovoju su žuvimi atidžiai ir metrą po metrą atkovoju. Staiga, po kelių akimirkų žuvis iš niekur nieko atsikabina. Susikrimtęs ištraukiu sistemėlę be žuvies, tikrinu kabliuko aštrumą ir jis man pasirodo aštrus. Nieko nepadarysi, tiesiog taip atsitinka. Tai nebuvo mano kaltė, tiesiog nelaimingas atsitikimas, tik apmaudu, kad taip nutiko su pirma žuvimi.
Meškerioju toliau. Seka eilė permetimų ir po gero pusvalandžio sulaukiu antro kibimo kai plūdė tiesiog “šauna” po vandeniu. Mikliai pakertu ir jaučiu neblogą priešininką aname gale, tačiau nesijaučia tokio svorio, kaip pirmosios, atsikabinusios žuvies. Panašu, kad žuvis mažesnė. Nepaisant to, kovoju su žuvimi atsargiai nes tikrai nenoriu, kad atsikabintų ir ši.
Po kelių akimirkų pasemiu dailų apie 800 g. sveriantį karšioką. Kabliukas įsmigęs vos vos, tai turėtų reikšti, kad žuvis maitinasi neaktyviai, todėl nieko keisto, kad pirmoji žuvis atsikabino. Na, jei žuvys neaktyvios, gal ir nevisai teisingai padariau pateikdamas tiek jauko, tačiau kas padaryta tas padaryta, o taip pat pati šiandienos žūklės idėja yra naudoti daug jauko ir pažiūrėti, kas gausis.
Meškerioju toliau ir džiaugiuosi gana šilta pavasario diena. Praeina dar maždaug 45 minutės, tačiau trečio kibimo vis nesulaukiu. Nusprendžiu dar pajaukinti. Taigi, suformuoju tris jauko rutuliukus ir sulaidau juos aplink plūdę.
Praeina maždaug 20 minučių po papildomo jaukinimo ir plūdė dailiai iškeliama. Švelniai pakertu ir jaučiu, kad pakirstas karšis numeris trys bando atsikratyti mano kabliuko purtydamas galvą ir vardydamasis gelmėje. Jaučiu, kad žuvis gerokai stambesnė aname gale, gerokai stambesnė, nei prieš tai suviliotas karšiokas. Dar po keliasdešimties sekundžių pergalė beveik ranka pasiekiama, kai auksašonį karšį pamatau netoli kranto vandens paviršiuje. Žuvis iš paskutinių jėgų bando apsisukti ir sprukti link vandens telkinio vidurio, tačiau man pavyksta ją apsukti ir netrukus pasemiu dailų, virš 1,5 kg. sveriantį gražuolį. Po trumpos fotosesijos karšis keliauja atgal į vandenį, o užkabinu šviežią slieką, permetu ir laukiu toliau.
Šį kartą kibimo laukti tenka gerokai trumpiau, maždaug 10 minučių. Plūdė vėl lėtai iškeliama. Pakertu ir karšis numeris keturi spardosi aname gale. Iš to, kaip žuvis priešinasi, panašu, kad žuvis panašaus dydžio, kaip ir antrasis karšis. Po pirminio “išsitaškymo“ žuvis aprimsta ir pati ima paklusniai plaukti link graibšto. Netrukus graibšto dugne guli trečias karšis. Taigi, rezultatas tampa 3:1 mano naudai.
Meškeriodamas toliau sugebu suvilioti dar porą dailių, apie kilogramą sveriančių plokščiašonių. Galiausiai nusprendžiu, kad šiandienai gana – saulė slepiasi už pakrantėje augančių medžių ir pasidaro vėsu. Kaip sakoma, pats laikas vynioti meškeres!
Pabaigai palinkėsiu išbandyti šį nuostabų žūklės būdą plūdine jūsų mėgstamame giliame vandens telkinyje, kur paprastai meškeriojate dugnine. Kai skaitysite šituos mano žodžius, tikiu, kad vanduo jau bus gerokai sušilęs, todėl tai bus tinkamiausias metas daug jaukinti ir daug sugauti naudojant slankiojančią plūdę!
