Vakar dienos žūklė buvo kaip tos futbolo varžybos pasaulio čempionate, kurias rodo vidurį dienos. Abiem komandom trečios grupėj, nieko nelemiančios. Kai treneriai visas „žvaigždes“ susodinę ant atsarginio suolelio. Kada tik atsarginiai ridena kamuoliuką centre pirmyn atgal. Veiksmo absoliutus nulis. Tik du komentatoriai stengiasi užpildyti tą blankią tuštumą ekrane savo išminties perlais.

Ir tik septyniasdešimt antrą minutę, neapsikentęs saugų ir puolėjų visiško abejingumo rezultatui, vienos iš komandų centro gynėjų persivaro kamuolį per visą aikštelę, pakeliui išguldydamas 5 priešininkus ir iš 30 metrų smeigia tokią „bombą“, kad kamuolys atsimušęs į vartininką, vėl atšoka jam pačiam po kojomis. O tada pakartotas pataiko į štangą, ir, galų gale, tiesiog kūnu įnešamas į vartus. Palikdamas ne tik pustuštes stadiono tribūnas, bet ir žiūrovus prie teliko be žado.




Vėliau vaizdas aikštelėje nesikeičia. Ir net teisėjas, matosi, kad visiškai užsiknisęs nuo betikslio lakstymo pirmyn atgal, žaidimą sustabdo lygiai 90 minutę. Nepridėdamas nė sekundės papildomo laiko.

Kai lydeka, čiupdama poperį visu kūnu išlėkė į orą, buvo kažkas tokio, seni. Kažkas tokio, dėl ko verta popint.

Kablys.lt

Apie futbolą ir lydeką

2019-08-06 18:14 Pasidalijimų 18 Komentarų 1

Kaip taisyklingai meškerioti „method'u“?

2019-08-17 11:55 Pasidalijimų 19