Vasaros vakaras
Kai dienomis termometro stulpeliai šauna į viršų, vienintelis metas, kada galima vykti į žūklę, yra vėlus vakaras ir ankstyvas rytas. Todėl po dienos darbų paskambinau savo geram bičiuliui Vaciui ir pasiūliau pavakare aplankyti mums gerai žinomą ežeriuką, kuriame, pasak vietinių, gyvena vienas kitas didesnis sidabrinis karosas.
Nuvykę prie ežeriuko pradėjome ruošti saldžius ir kvapnius, „karosinius – lyninius“ jaukus. Žinoma, tikėdamas stambesniu jauku, pasiruošiau ir granuliuotų pašarų porcijas: konservuotų kukurūzų, pašarinių granulių, virtų perlinių kruopų. Juos žadėjau su laidyne reguliariai pamėtyti į žūklavietę.
Sumetę jauko rutulius ties pakrančių žolių juosta pradėjome laukti pirmojo karoso kibimo. Kaip ir reikėjo tikėtis, pirmosios prie jauko suskubo žvitriosios kuojos. Gerą pusvalandį jos mums nedavė ramybės vis nutampydamos ir nugvelbdamos visai ne joms skirtus masalus, kukurūzą ar musės lervą.
Pirmieji karosai
Vakaro sutemoms pradėjus gaubti melsvą dangaus skliautą, pagaliau sulaukėme pirmųjų karosų kibimų. Ne kilograminiai, bet šiokia tokia pradžia buvo…Tiesa, net ir ne patys didžiausi sidabrašoniai buvo ganėtinai išrankūs. Iš jiems pateikto mūsų „meniu“, konservuotų kukurūzų, virtų perlinių kruopų, sliekų, granulių, jie išsirinko tik kuokštelį musės lervų. Net išbandžius įvairiausius masalų „sumuštinius“, vis vien teko grįžti prie lervų.
Retro plūdės žavesys
Kadangi žūklavietėje gylis nesiekė nei pusės metro aš žvejojau su itin lengva „Waggler“ tipo plūdele, turinčia ploną, kaip adatą antenėlę, o visus svarelius koncentravau prie pat plūdės. Tuo tarpu Dėdė Vacys, meškeriojo su retro plūde iš žąsies plunksnos, su ant jos užvertu putplasčio rutuliuku ir keliais svareliais ant pagrindinio valo. Ir turiu jums pasakyti, kad vandenyje šonu pakrypusi žąsies plunksną, tikrai slepia savyje ypatingą žavesį. Gamtos sukurtas tvarinys, tarsi susilieja su ja pačia, ir tobulai pritampa prie ežero vaizdinio...
Mažieji atradimai
Žinoma, didžiųjų karosų taip ir nesulaukėme. Visą vakarą kibo vos delną siekiantys karosiukai. Tačiau dėl to mes tikrai neliūdėjome. Šiltas ramus vasaros vakaras, sutemose paskendęs ežeriukas ir įdomūs pasakojimai sukūrė daug mažų atradimų. Pasirodo kartais nereikia tų „kilograminių“… užtenka žąsies plunksnos niurktelėjimo, gero bičiulio kompanijos ir paukščių balsų nendrėse…
