Gal meškeriotojams iš vakarų Lietuvos plekšnė – eilinė žuvis, tačiau man, gyvenančiam sostinėje, ši keistos išvaizdos žuvelė – tikra egzotika. Todėl jei sugalvosite kelioms ar keliolikai dienų nuvykti prie Baltijos krantų būtinai pabandykite sugauti plekšnę.

Vietos

Nesvarbu, ar jūs sugalvosite nuvykti prie mūsų krašto krantus skalaujančios Baltijos, ar aplankyti „braliūkus“ latvius, bet koks „išėjimas“ į jūrą bus didelis privalumas. Tai gali būti molai, tiltai, uosto akvatorijos, žodžiu, bet kas, kas padėtų „nusikrapštyti“ gilyn į jūrą. Jeigu ten, kur jūs būsite, jokių žmogaus sukurtų darinių jūroje nėra – tai pat ne bėda. Tik tokiu atveju, neturint specialių „Surf“ tipo įrankių, teks mautis bridkelnes ar maudymosi šortus ir bristi gilyn į jūrą. Taip galėsite nugabenti masalą ten, kur reikia.

Žvejojant nuo paplūdimio, reikia pasirinkti tokią žūklavietę, kur perbridus pirmą gylio slenkstį galima būtų masalą numesti į antrą. Tokios vietos puikiai matomos užsilipus ant kopos ir žvilgtelėjus į jūros platybes. Seklesni plotai bus šviesesni, tamsesni – gilesni.

Paros metas

Lengviausia plekšne pagauti pavakarį, naktį ir ryte. Tokiu paros metu jos priartėja prie kranto ir būna lengviau sugaunamos.

Kartais ir maža plekšnytė suteikia daug džiaugsmo
Kartais ir maža plekšnytė suteikia daug džiaugsmo
© Matas Jonaitis

Įrankiai

Žvejojant nuo molų ar tiltų kažkokių specialių įrankių nereikia. Tiks bet kokia tvirtesnė meškerė, leidžianti užmesti bent jau 30–60 g sveriantį svarelį. Valo taip pat nereikėtų „plonintini“, puikiausiai tiks 30 mm skersmens monofilamentinė gyslelė.

Meškeriojant nuo paplūdimio, geriausia būtų turėti specialius tokiai žūklei pritaikytus „surf“ tipo įrankius. Tačiau, jei jūs tik kelis kartus per metus gaudote plekšnę, puikiausiai galima išsiversti ir su galingesniais „feeder“ tipo ar karpiniais kotais. Svarbu tik, kad jūra nebūtų baisiai audringa.

Sistemėlė

Per daugelį metų eksperimentų likau prie vienos sistemėlės schemos. Ji daroma iš 0,4–0,5 mm skersmens fluorokarbono valo kelių trigubų suktukų fosforinių karoliukų ir svarelio. Tokia sistemėlė paprasta, mažai painiojasi ir yra tikrai efektyvi.

Schema. Plekšnių žūklė Baltijos jūroje
Schema. Plekšnių žūklė Baltijos jūroje
© Matas Jonaitis

Masalai

Šiais laikais dažniausiai plekšnės Lietuvoje, Baltijos jūroje, gaudomos su žuvies gabaliuku ar krevetėmis. Pastarąsias aš naudoju dažniausiai. Pirkdami krevetes parduotuvėje būtinai rinkitės neišlukštentas. Tik tokios gerai laikosi ant kabliuko ir nenukrenta. O dar geriau jas atšildyti kelioms minutėms įdėjus į mikro bangų krosnelę. Po tokios „procedūros“, jos tampa tarsi „guminės“ ir dar geriau laikosi ant kabliuko.

Keli niuansai

Ne visoje Baltijos pakrantėje plekšnių būna gausu. Todėl nesulaukę kibimų nebijokite paėjėti į vieną ar į kitą pusę. Taip pat užmetę meškeres nelaukite kol plokščia žuvelė iš kažkur atplauks. Paprastai, jei plekšnė yra netoliese, ji masalą griebs. Todėl užmestą masalą laikas nuo laiko patraukite į save, taip galbūt pataikysite žuviai jį pateikti „po nosimi“.

Kablys.lt

Ką veikti prie Bebrusų vėlų rudenį?

2019-11-07 15:33 Pasidalijimų 166 Komentarų 1

Su sterkų gaudymo meistru – Kauno mariose

2019-10-21 18:33 Pasidalijimų 147

Kodėl verta važiuoti gaudyti starkių į Švediją?

2019-10-29 14:30 Pasidalijimų 47 Komentarų 2

Didžiųjų ešerių diena

2019-10-11 09:55 Pasidalijimų 171 Komentarų 2