Koks įrankis?

Dzūkijos krašto upėse ir upeliuose, daugiausia gyvena lašišinių žuvų šeimai priklausančios žvynuotosios, tokios kaip kiršlys ar upėtakis. Todėl tokio tipo telkiniuose primygtinai reikėtų vengti gyvūninės kilmės masalų. O kiršlius ir upėtakius, pagal LR Mėgėjiškos žūklės taisykles, galima gaudyti tik dirbtiniais masalais. Taigi, pasirinkimas yra dvejopas: žvejoti spiningu arba museline meškere.

Kas geriau: spiningas ar muselinė meškerė?

Jeigu jūs norite tiesiog išbandyti žūklę upeliuose ir pirmą kartą gyvenime pagauti upėtakį ar kiršlį, galite žvejoti spiningu. Tačiau jei jūs norite pajusti tikrą Dzūkijos upių ir upelių dvasią, siūlyčiau išmėginti muselinę meškerę. Ja tikrai nėra taip sunku žvejoti, kaip iš pirmo karto gali atrodyti. O ir finansiškai, turint visagalį „internetą“, tai nėra brangus malonumas. Puikiausią įrankį galima susikomplektuoti iki 80 eurų.

Dzūkijos gamtos grožis

Masalai

Spiningui tiks 1–2 numerio sukriukės, su įvairiais taškeliais išmargintais lapeliais ir nedideli vobleriukai. Pastarieji 4–6cm ilgio, puikiai vilioja tiek upėtakius, tiek kartais būnančius agresyvius kiršlius. Tik masalų kabliukus tiek žvejojant sukriukėmis, tiek vobleriais, siūlyčiau pakeisti į vienašius.

Vobleris su vienšakiu kabliuku

O dar geriau – į vienšakius be užkarpėlių. Kodėl?

1. Jūs tikrai prarasite mažiau masalų, nes taip dažnai „negaudysite“ kliuvinių, kurių Dzūkijos krašto upėse ir upeliuose apstu.

2. Žuvį žalosite mažiau, o tai yra aktualu, nes dažniausiai sugautą laimikį teks paleisti. Tiek dėl itin negausaus šių žuvų išteklių mūsų vandenyse, tiek dėl leistino imti dydžio ribos.

Žūklę museline, Dzūkijos upėse ir upeliuose siūlyčiau pradėti nuo „nimfų“ ar „šlapio“ tipo muselių. Abiejų šių masalų nereikia taip delikačiai pateikti žuviai, kaip „sausą“ muselę.

Dzūkijos upeliuose apstu įvairių natūralių kliuvinių - nuo to šiek tiek apsaugo vienšakis masalo kabliukas

Žūklės vietos ir žuvys

Upėse bet koks pagilėjimas ar upės srovę stabdantis kliuvinys – tai potenciali slėptuvė žuviai. Tai žinodami tikrai nesunkai sugausite savo pirmąjį kiršlį ar upėtakį. Pastarieji, ypač didesni individai, yra šiek tiek „išrankesni“ paros metui ir siūlomiems masalams. Tuo tarpu kiršlį galite sugauti ir per pačią vidurdienio kaitrą.