Šešupė ir šapalai
Turbūt viena iš žinomiausių Suvalkijos krašto upių yra Šešupė. O kas simbolizuoja šia upę? Man, asmeniškai – šapalai. Daug vaikystės dienų esu praleidęs prie šios „šapalinės“ upės, todėl žinau, kad rugpjūtį tikrai smagu pavaikyti plačiaburnius Šešupės vingiuose. Žinoma, vasarą įdomiausia šapalus žvejoti museline, bet palikime šią temą kitam atostogų rašiniui. Šįkart papasakosiu apie paprastą, bet efektyvų šapalų gaudymo būdą, kurį galės išmėginti bet kuris atostogaujantis ir poilsiaujantis meškeriotojas.
Skaidri plūdė, svarelis ir kabliukas
Taip, jūs supratote teisingai. Tai – plūdinės meškerės elementų apibūdinimas. Prie šios „trijulės“ mums dar prireiks 0,16 mm – 0, 20 mm skersmens valo, apie 4 metrus siekiančios meškerės su rite ir bridkelnių, arba (jei nebijote nušalti ko nors) galite braidyti ir su maudymosi šortais.
Sistemėlė taip pat labai paprasta. Ant pagrindinio valo dedama plūdė, svarelis – slankiojanti slyvelė, užspaudžiamas svarelis ir užrišamas kabliukas. Skaidri plūdė nemeta šešėlio, todėl nebaido šapalų. Vienalytis valas be pavadėlio suteikia užtikrintumo, kovojant su šapalu tarp tankių povandeninių žolių.
Vieta
Šešupė vingiuoja per visą Suvalkiją, todėl atsidūrę šiame krašte rugpjūčio mėnesį galite pasirinkti bet kurią upės atkarpą ir drąsiai išmėginti šį žūklės būdą.
Dažniausiai vasaros pabaigoje Šešupės vandens lygis yra žemas. Todėl šapalų šiuo metu ieškokite menkiausiose duobelėse, prie kranto esančiose išgraužose ir pagilėjimuose. Plačiaburniai taip pat mėgsta sukinėtis tarp besidriekiančių povandeninių žolių kasų.
Laikas
Skirtingai nuo muselinės, kur pats vidurdienis gali būti rezultatyviausias žūklės laikas, meškerioti šapalus plūdine geriau rytais arba vakarais.
Masalai
Aš žvejodamas šiuo būdu dažniausiai apsiriboju keliais masalais. Dažniausiai tai būna konservuoti kukurūzai arba batono minkštimas.
Žvejybos technika ir taktika
Šiuo būdu žvejojama gana aktyviai. Pirmiausia, į numatytą perspektyvią vietą pamėtėjama keletą konservuotų kukurūzų ar drėkinto batono minkštimo ir užmetama plūdė su masalu. Padarius kelis plūdės „pravedimus“ ir nesulaukus kibimo dažniausiai einama toliau. Retkarčiais galima pažaisti su masalo vedimo gyliu, bet dažniausiai jis būna pusė arba kiek daugiau esamo gylio. O bridkelnės praverčia tiek norint prieiti prie pačios žūklės vietos (kartais esančios viduryje upės), tiek norint patogiai išsitraukti ir paleisti žuvį.
P.S.
Nenuliūskite, jei tą vakarą ar rytą, kada jūs žvejosite, kibs tik nedideli šapaliukai (taip nutiko ir man, žvejojant ir darant nuotraukas šiam straipsniui. Deja, turėjau tik kelias laisvas pavakarės valandas ir „tikro“ šapalo per tą laiką pagauti nepavyko). Svarbu, jog matysite kibimus, ištrauksite kelias žuvis – o ko daugiau reikia atostogaujant?
