„Vienas draugas, irgi prisiekęs žvejys, kuris keliauja daug po pasaulį, daug išvažinėjęs. Skaito, domisi, ką žvejoti, kur žvejoti. Jis mus jau ketvirtus metus kalbino, kad važiuojam į Nepalą, yra ten tokia žuvis – auksinis mašyras – kurią reikėtų pagauti, ji įdomi, sunkiai pagaunama, sunkiai prieinama“, – pradėjo pasakojimą Gediminas.
Auksinis mašyras – gana reta karpinių šeimai priklausanti žuvis, gyvenanti Vietnamo, Kinijos, Laoso, Kambždos, Tailando, Malaizijos, Indonezijos ir Pietų Azijos vandenyse. Šiuo metu auksiniai mašyrai laikomi nykstančiais. Jiems grėsmę kelia didelis vandens užterštumas, gyvenviečių nykimas, netausojanti žvejyba.
Mašyrai gyvena ir ežeruose, ir upėse, tačiau didžioji dalis šių žuvų populiacijos mėgsta stiprią srovę ir akmenuotą dugną. Dėl šios priežasties iki žūklaviečių Gediminas ir bičiuliais kanojomis yrėsi kalnų upėmis.
„Šios žuvies elgsena yra panaši į lašišos. Tai – migruojanti žuvis. Rudenį ji ateina neršti, nusileidžia į upių žemupius, į dideles upes ir pavasarį kyla atgal į viršų. Per tą plaukimą ji gali amplitudę pakeisti iki dviejų kilometrų, kažkur į kalnus gali pakilti iki dviejų kilometrų migruodama. Norėdamas sugauti šią žuvį turi pataikyti, kad būtų skaidrus vanduo, būtų praplaukiama vieta, turi surasti, kur tos žuvys yra, turi būti geras metas. Yra labai daug sudedamųjų, kad galėtum ją pagauti“, – pasakojo Gediminas.
Nors meškeriotojas iš Lietuvos užsiminė, kad sekdami gidus dalį gerų žūklaviečių tiesiog praplaukė, jam, vis dėlto, nusišypsojo sėkmė sugauti savo auksinę žuvį. Kaip Gediminui sekėsi Nepale ir kas keliautojus labiausiai nustebino susitikus su vietiniais, žiūrėkite laidoje „Kablys.lt Gyvai“.
