Kanapių sėklos vienoje ar kitoje formoje yra labai populiarus jaukas ar jauko komponentas, kas liečia taikių žuvų žūklę. Pavyzdžiui, kiekvienas parduotuvinio jauko pakelis turi nemažą dalį grūstų kepintų kanapių savo sudėtyje ir visiškai nesvarbu, ar ant pakelio nupieštas karšis, kuoja ar lynas. Parduotuvinio jauko naudojimas yra puikus būdas žuvims privilioti, tačiau jo pagrindinis trūkumas yra tas, kad jis privilioja tiek mažas tiek dideles žuvis.
Virtos kanapių sėklos veikia priešingai: privilioja tik stambesnes žuvis. Kodėl taip yra – nežinau. Gal smulkmei kanapių sėklos yra nesutraiškomos dėl per silpnų gomurio raumenų arba gal virtų kanapių kvapas ir skonis nelabai patinka, o gal dar kažkas kito.
Žinau, kad karpininkai daugelyje situacijų naudoja virtas kanapių sėklas kaip jauką, kad pritraukti ir išlaikyti stambius karpius žūklavietėje. Anot karpininkų, virtos kanapių sėklos yra geriausias natūralus jaukas, kuris išlaiko karpius žūklavietėje ilgiau nei bet koks kitas jaukas.
Na, bet karpius šįkart paliksiu ramybėje. Papasakosiu, šiek tiek apie kuojų žūklę, kai jaukinama virtomis kanapių sėklomis ir ant kabliuko taip pat veriamos virtos kanapių sėklos.
Atvirai sakant, virtas kanapių sėklas pirmą kartą išbandžiau tik prieš kelis mėnesius, įtikintas bičiulio. Tuomet ruošėmės svarbioms komandinėms žūklės varžybos telkinyje, kuriame apstu smuklių, iki 50 g. sveriančių kuojų. Tarp tų smulkių kuojų yra ir didesnių, iki pusės kilogramo sveriančių „mamų“, tačiau meškeriodami musės lervomis, sliekais ar kitais masalais niekada jų nesugaudavome. Minėtas kolega meškeriotojas išdėstė man, kad jaukinant laidyne virtas kanapių sėklas ir ant kabliuko taip pat veriant sėklą, išskirtinai kimba tik stambesnės kuojos. Po kurio laiko nusprendžiau šią teoriją išbandyti.
Buvau priblokštas tos žūklės rezultato – sugavau tokių kuojų, kokių niekada tame vandens telkinyje nebuvau sugavęs. Ta žūklė mane visiškai įtikino koks efektyvus masalas ir jaukas yra virtos kanapių sėklos.
Prieš tai galvodavau apie šį masalą kaip apie savotišką „juodąją magiją“, nes iš praktinės pusės kanapių sėklų naudojimas nėra elementarus. Pirmiausia, kanapių sėklos yra gana smuklios ir užkabinti jas ant kabliuko nėra paprasta. Tam reikia įgūdžių ir praktikos.
Antra, kai jaukinama vien virtomis kanapių sėklomis jas pateikiant laidyne, užtrunka laiko, kol stambios kuojos susirenka į žūklavietę ir ima konkuruoti dėl kiekvienos sėklos. Čia turiu omenyje, svaidyti kanapių sėklas laidyne gali tekti net visą valandą be kibimo, tačiau kai kuojos ima konkuruoti, jas gali „lupti“ vieną po kitos.
Trečia, kai ant kabliuko kanapės sėkla, beveik visada sugaunamos tik kuojos. Taip yra todėl, kad kai maitinasi kuojos, jos renka kiekvieną sėklą individualiai, ir taip pat masalą čiumpa jam besileidžiant, o tokios žuvys kaip karšiai, karpiai ar lynai kanapių sėklas tiesiog siurbia nuo dugno ir sėklą su kabliuku įsiurbia tik atsitiktinai.
Iš tikro, nemaža dalis įvairaus lygio varžybų Anglijoje vykstančių kanaluose ir vidutinio dydžio upėse, kur dominuoja kuojos, laimima būtent meškeriojant virtomis kanapių sėklomis.
Tikiuosi, nepabodo kanapių sėklų liaupsinimas, o priešingai – sudomino. Jei taip, papasakosiu, kaip pasiruošti kanapių sėklas žūklei ir trumpai aprašysiu žūklę, kai dar kartą grįžau į tą patį vandens telkinį, kur pirmą kartą išbandžiau meškerioti kanapių sėklomis.
Kaip pasiruošti kanapes?
Kai kurie jaukų gamintojai turi virtų kanapių sėklų savo asortimentuose. Svarbu paminėti, kad pirktinės kanapės būna išvirtos jau užkonservuotos. Tai reiškia, kad visi, žuvis traukiantys aliejai ir kitos medžiagos neišgaruoja, o lieka indelyje iki tol kol indas atidaromas. Atrodytų tobula, nes sėklos nepraranda maistinių savybių, tačiau yra vienas niuansas – beveik visada pirktinės kanapės būna pervirtos ir jų luobelės per daug išsiskleidusios. Tokias sėklas keblu uždėti ant kabliuko. Žinoma, paieškojus galima surasti vieną kitą sėklą kuri yra tinkama ant kabliuko, tačiau tai gana lėtas procesas.
Kanapes žūklei rekomenduočiau pasiruošti namie patiems. Taip daugeliu atvejų bus pigiau ir galima pasiruošti reikalingą sėklų kiekį pagal poreikį. Taip pat, ruošiant kanapes namie ir jų nepervirus, ant kabliuko galima uždėti beveik kiekvieną sėklą.
Kanapių paruošimas žūklei susideda iš keleto paprastų žingsnių:
1. Sausos kanapių sėklos užmerkiamos šaltame vandenyje 24 valandoms
2. Išmirkusios sėklos uždedamos virti vandenyje, kuriame mirko
3. Kai vanduo užverda, verdama apie 20 minučių stebint, kuomet viena kita sėkla prasprogsta ir pasirodo baltas jos vidus
4. Sėklos nusunkiamos ir paliekamos atvėsti (nuovirą galima pasilikti ir jam atšalus suberti kanapes atgal į jį arba panaudoti parduotuvinio jauko drėkinimui)
Sausos kanapių sėklos yra gan šviesios rudos spalvos. Ir jos neskęsta. Išvirusios kanapės įgyja sodriai juodą spalvą ir tuomet jos ima skęsti.
Žūklė
Prieš pradėdamas gilintis į žūklės eigą paminėsiu, kad žūklei virtomis kanapių sėklomis nelabai tinka dugninė. Tiesiog šio tipo žūklei reikia delikatumo ir greitos kibimo indikacijos. Todėl plūdinė vienareikšmiškai yra pranašesnis žūklės būdas, kai ant kabliuko veriamos kanapės.
Žūklę pradedu ankstyvos vasaros vidurdienį. Vandens telkinys – negilus dumblėtas ežeriukas, kuris yra į šiaurę nuo Londono, Anglijoje. Kaip jau minėjau, ežeriuke daugybė smulkių kuojų ir šiek tiek stambesnių kuojų. Tikiuosi virtos kanapių sėklos padės išvengti smulkmės ir kibs tik didesnės žuvys.
Ruošiu plūdinę ir dugninę. Paklausite, kam ta dugninė, jei ką tik minėjau, kad masalo pateikimas dugnine netinka, kai meškeriojama kanapių sėklomis. Iš tikro, dugnine meškeriosiu tik žūklės pradžioje ir visai ne kuojas, o karšius, ir ant kabliuko tikrai kanapės sėklos neversiu. Taip pat, dugnine meškeriosiu visai kitame taške, nei jaukinu kanapėmis. Tiesiog kol meškeriosiu dugnine, reguliariai, kas 30–60 sekundžių laidyne nusviesiu keliasdešimt kanapių sėklų. Tokiu būdu tikiuosi, kad stambios kuojos susirinks greičiau, kai jų nebaidys plūdė ir pan.
Taigi, po geros valandos žūklės dugnine ir jaukinimo kanapėmis padedu dugninę į šoną iš čiumpu plūdinę. Tai yra 3,90 m. Shakespeare Mach 3 XT kotas su Daiwa TDM 2508 dydžio ritele ant kurios suvyniotas 0,14 mm. skersmens pagrindinis valas. Sistemėlę sudaro 4 g. modifikuota Cralusso Rocket Light Waggler plūdė, pritvirtinta prie valo Cralusso Waggler adaptoriumi. Kadangi žūklavietė negili, apie 1,5 m., tai svarelių tarp kabliuko ir plūdės visai nenaudoju. Pavadėlis 0,09 mm. skersmens ir 15 cm. ilgio. Kabliukas 16 nr. Drennan Silverfish Maggot. Plūdę subalansuoju taip, kad antena virš vandens kyšotų tik apie 5 mm.
Kanapės užvėrimas ant kabliuko yra gana techniškas. Nors kanapės ir virtos, tačiau jų kevalas vis vien išlieka kietas. Pradurti jį kabliuku įmanoma, tačiau nepatogu ir taip pat po kelių pradurtų sėklų kabliukas tiesiog atbuks. Taigi, kanapės sėklos uždėjimui ant kabliuko naudoju ploną, apie 0,7 mm. skersmens karpininkų adatą ir ja praduriu kanapę per sėklos luobelių vidurį. Tuomet adatą ištraukiu ir per adatos paliktą skylę praveriu kabliuką.
Pirmas metimas. Stengiuosi permesti jaukinimo vietą ir tuomet sistemėlę lėtai atitempiu atgal į jaukinimo vietą. Tokiu būdu minimaliai baidysiu labai atsargias dideles kuojas. Plūdė netrukus jau jaukinimo vietoje. Dar kartą pajaukinu šalia plūdės. Svarbu nejaukinti ant pačios plūdės, nes tokiu būdu kuojos konkuruodamos ir mikliai plaukiodamos aplinkui, užkliūtų už sistemėlės ir plūdė panirtų rodydama netikrą kibimą. Laukiu greito kibimo. Taip ir nutinka. Plūdė mikliai šauna po vandeniu, kertu ir iškart jaučiu, kad tikrai ne pati mažiausia šio ežeriuko kuoja bando atsikratyti kabliuko. Netrukus mano rankose graži, apie 200 g. sverianti raudonpelekė.
Kitu metimu situacija identiška, tik gal kiek mažesnė kuoja pakertama ir sėkmingai ištraukiama. Taigi, galima manyti, kad jaukinimas kanapių sėklomis dažnai ir po truputį suveikė. Svarbiausia, kad pavyksta išvengti tų mažųjų, iki 50 g. sveriančių kuojelių, kurių čia nors vežimu vežk.
Meškeriojant toliau sulaukiu daug greitų kibimų, vos tik užmetus. Tai reiškia, kad kuojos stipriai konkuruoja ir pakilo nuo dugno. Tuomet sumažinu gylį iki maždaug 0,5 m. ir kibimai pasidarė dar greitesni ir išraiškingesni. Taip pat gylio sumažinimas padidino pakirtimo procentą ir apskritai, dar pagreitino visą žūklės procesą. Kartas nuo karto pavyko viena kanapės sėkla sugauti net po kelias žuvis, kai kabliukas dailiai įsmigdavo į viršutinę lūpą.
Iš tikro greitas žūklės tempas išlieka iki pat tol, kol nusprendžiau baigti žūklę. Svarbu nepamiršti jaukinti prieš kiekvieną metimą arba vos tik užmetus. Kimba gražios kuojos nuo maždaug 150 g. iki 300 g. Tai turbūt būtų 3-6 kartus didesnės šio ežeriuko kuojos nei tos, kurios kimba ant mažiau selektyvių masalų.
Pabaigai palinkėsiu kiekvienam užkietėjusiam plūdininkui išbandyti kanapių sėklas žūklėje. Parodžiau du svarbiausius šio masalo naudojimo niuansus: užvėrimas ant kabliuko ir laukimas kol kuojos susirinks į jaukinimo vietą bei pats jaukinimas. Visa kita greitai perprasite.
