Audriau, kodėl meškerioti starkių vyksti į Švediją, o ne, pavyzdžiui, į Olandiją ar Vokietiją. Kiek žinau, jų ten tikrai apstu?
Sakyčiau, kad dėl laukinės gamtos ir kartu labai civilizuotos žvejams teikiamų paslaugų sferos. Olandija, Vokietija yra labai urbanizuotos šalys. O Švedijoje žvejodamas aplink save gali matyti ir laukinę gamtą, ir kartu išmaniuoju telefonu nusipirkti licenciją.
Kokio tipo vandens telkiniuose dažniausiai tenka žvejoti starkius Švedijoje?
Dažniausiai mes su bičiuliais vykstame į vidurinę Švedijos dalį ir ten tyvuliuojančius gėlavandenius ežerus.
Ar gausu juose starkių?
Tikrai taip. Dauguma Švedijos ežerų yra „stipriai“ įžuvinami starkiais. Šioje šalyje sugauti 3,5 kg sveriančias žuvis yra joks stebuklas. O vietiniai žvejai sugauna ir daug daugiau sveriančių starkių.
Kiek kainuoja tokia kelionė ir žvejyba Švedijoje?
Žvejybos licencija gali kainuoti nuo 7 iki 30 eurų dienai. Viskas priklauso nuo konkretaus vandens telkinio ir jo žinomumo. Dažniausiai kuo ežeras yra arčiau didžiųjų Švedijos miestų, tuo jis yra brangesnis.
O pati 10 dienų žvejyba Švedijoje su visomis kelionės ir gyvenimo išlaidomis dviems žmonėms gali kainuoti apie 600 eurų.
Audriau, kokios yra žūklės taisyklės Švedijoje, apibrėžiančios leistinų pasiimti žuvų dydžius?
Priklausomai nuo regiono yra nustatytas minimalus leistinas imti žuvies ilgis. Tarp kitko, jis yra labai panašus į Lietuvoje esantį. Bet, skirtingai negu mūsų šalyje, Švedijoje yra vandens telkinių, kuriuose yra propaguojama trofėjinių žuvų žūklė. Ten yra nustatytas ir maksimalus leistinas imti žuvies ilgis. Ir tai galioja ne vien starkiams, bet ir kitų rūšių žuvims, tokioms kaip lydeka, upėtakis, kiršlys.
O koks yra populiariausias starkių žvejybos būdas Švedijos ežeruose?
Vietiniai labiausiai starkius mėgsta gaudyti vadinamu pelaginiu „džigu“. Pirmiausiai eholotu yra randama trofėjinė žuvis ir, valčiai iš lėto dreifuojant, silikoninis masalas vedamas viduriniame vandens sluoksnyje. Mes su bičiuliais dažniausiai gaudome tradiciškai „džigaudami“, tačiau, kaip jau minėjau, didesnių nei 3,5 kg starkių nesame pagavę, nors bandėme dėti ir didesnius masalus, ir masalą traukti ne taip agresyviai. Galima švediškiems starkiams „pasiūlyti“ ir voblerius.
Kiek ir kokių įrankių komplektų reikėtų turėti žvejui ruošiantis važiuoti gaudyti starkių į Švediją?
Aš išsiverčiu su keliais. Vienas spiningas būna skirtas masalams iki keliolikos gramų mėtyti, kitas – iki 30 g. Labai lengvos klasės įrankių važiuodamas į Švediją neimu.
O kaip su masalais ir jų spalvomis?
Kaip ir sakiau, dažniausiai starkiai yra žvejojami su silikoniniais viliokliais, kitaip tariant, guminukais. O spalvos, kaip ir Lietuvoje – viskas priklauso nuo vandens telkinio ir sezoniškumo. Vieną kartą „dirba“ ryškios spalvos kitą – natūralios.
Audriau, ką dar galėtum patarti žmonėms, norintiems vykti į Švediją?
Važiuokite į Švediją. Kaip jau minėjau, ten tikrai yra daug žuvies ir ją pagauti nėra taip sunku. Lietuvoje turime didžiulę problemą – mūsų vandens telkiniuose trūksta plėšriųjų žuvų. Apie Švediją to tikrai negalime pasakyti. Kiekvieną kartą mūsų kelionių metu žūklėse pagauname po kelias „gražias“, apie 10 kg sveriančias, lydekas, taip pat nemenkų ešerių. Todėl ten nuvykti tikrai verta.
