Vakarėjant, apie 19 val mudu jau skriejame bangelių šiaušiamu žalsvu vandens paviršiumi. Vietos žinomos, echoloto su integruotu GPS imtuvu ir Kauno marių batimetriniu planu ekranas mirga pažymėtų perspektyvių vietų taškais.
Pirmieji sustojimai ties šlaitais, kalneliais ir kitais dugno reljefo pokyčiais. Vėjo gūsiai kartais gan stiproki ir marių paviršius vilnija nemažomis bangelėmis. Gaudome 6-11m gyliuose, eksperimentuojame su masalu dydžiais, spalvomis ir galvakablių svoriais. Tokiu metu didelio žuvų aktyvumo nesitikime, ką rodo ir echoloto ekranas išduodantis jog žuvys „sėdi“ ant dugno. Mariaus patirtis byloja, kad stabilesnio kibimo galima tikėtis kuomet pradės temti ir žuvis pakils aukščiau.
Atsistojame labai įdomioje vietoje: gyliai svyruoja nuo 4 iki 8 metrų, o dugnas nusėtas įvairius dydžio ir statumo kalneliais. Vietomis dugnas skamba kaip betonas, o traukant masalą apima jausmas kad trauktum per pjūklo dantis. Saulė leidžiasi vis žemyn ir pagaliau sulaukiu pirmo kibimo. Kala beveik tiesiai po valtimi, tačiau žuvies pakirsti nepavyksta. Naudoju gan kietą guminuką su ofsetiniu kabliuku, tad labai ir nesistebiu. Tad pakeičiu guminuką į gerokai minkštesnį.
Po 21 valandos vėjas visai nurimsta, tolumoje šviečia uosto žiburiai, tikra idilė, kurią papildo ir pirmoji žuvys valtyje! Solidus maždaug 800g. ešerys susigundė 4 colių Keitech Easy Shiner guminuku užvertu ant 18g. (!) galvakablio. Tvyrant štiliui ir žvejojant nedideliame gylyje su jautriu ir subalansuotu įrankiu, plonu pintu valu visiškai užtenka ir perpus legvesnio galvakablio. Tačiau kartais toks triukas, kada specialiai gaudai gerokai sunkesniu galvakabliu išjudina pasyvias žuvis. Toks savotiškas žiemą naudojamo velnio efektas. Po pirmojo ešerio viskas vyksta daug progresyviau. Kibimai seka vienas paskui kitą. Ne kiekvienu pavyksta pakirsti ar ištraukti žuvį, tačiau ešerių skaičius stabiliai auga.
Man taip besismaginant Mariaus spiningas išlinksta nuo rimtesnio priešininko, o jautraus koto darbas išduoda kad tai greičiausia ne ešerys. Smagi ir emocinga kova apvainikuojama kilograminiu starkiu. Antras Mariaus metimas į tą patį tašką, keli ritės prasukimai ir de javu: scenarijus kartojasi. Dar vienas gražus starkis atsiduria graibšte. O aš toliau renku ešerius. Akivaizdu kad gerokai užsunkintas galvakablis veikia. Įdomus aspektas yra ne tik skirtingi mūsų su Marium įrankiai, bet ir masalo pravedimo būdas.
Aš gaudau 5–25 g kotu, kuris būdamas ganėtinai jautrus tuo pačiu turi ir didele galios atsargą. Prieš vykdamas į žūklę nusprendžiau imti tik vieną kotą, o galingesnį pasirinkau todėl, kad Kauno mariose niekada negali žinoti kas užkibs. Ir traukiu aš gan lėtai, guminuką šokdinu švelniai kartais pavilkdamas jį dugnu. Tuo tarpu Marius su gerokai subtilesniu ir lengvesniu kotu (malonumas tokiu traukti kilograminį starkį nepalyginamas) masalą traukia agresyviau, staigesniais ir greitesniais šuoliukais. Būtent tai (nes tuo metu naudojome visiškai identiškus masalus) lėmė ir skirtingų žuvų reakcijas.
Idilė ilgai netrunka. Tad po gero pusvalandžio kibimai ėmė retėti. Jau visai sutemus valtyje atsidūrė dar keli ešeriai, kuriuos vis dažniau nušviesdavo tolumoje blykčiojantys žaibai. Iš pradžių tik tolumoje, tačiau su aiškiai tendencija artėti. Sėdėti valtyje Perkūnui svaidantis strėlėmis malonumas menkas, tad ilgai nelaukę išsklaidėm nakties tylą variklio riaumojimu ir pasileidome atgal į prieplauką. Grįžome pačiu laiku, kad spėtume sausi susipakuoti mantą ir patraukti namo kupini puikių emocijų.
Data: 2019 06 26
Vieta: Kauno marios
Žūklės laikas: 19:00-00:30
Oro temperatūra +33/+23
Vėjas: V/ŠV/Štilis
