Kartais starkį pagauti norisi, o išplaukti į marias nepavyksta. Tokiu atveju, šį „marių vilką“ galima sugauti ir nuo kranto, bevaikštant po Klaipėdos uosto teritoriją. Tokia „urban fishing“ arba, lietuviškai kalbant, žvejyba miesto, uostų aplinkoje yra labai populiari Olandijoje, Vokietijoje, Danijoje. Todėl viešėdamas Klaipėdoje pakalbinau savo gerą bičiulį, jau ne vienerius metus gyvenantį uostamiestyje ir dažnai žvejojantį jo ribose, Povilą Bekerį pabūti manu gidu šioje „urban fishing“ tipo žvejyboje.

Rytinė uosto romantika ir „vietinė“ sistemėlė

Belaukdamas Povilo stebėjau bundantį uostą. Plaukiojantys įvairaus „kalibro“ laivai, sirenos, kylanti saulė sukuria tikrai savitą aurą... Pagaliau išvydau savo bičiulį, išlipantį iš kelto. Pasisveikinus ir persimetus keliais žodžiais, Povilas parodė savo naudojamą sistemėlę. Pasirodo, gaudyti guminuku, užvertu ant galvakablio, uosto teritorijoje nelabai pavyks – visur pilna įvairiausių kliuvinių ir akmenų.

Rytinis uostas
Rytinis uostas
© Matas Jonaitis

Čionykščiai žvejai dažniausiai naudoja sistemėlę su šoniniu pavadėliu. Jai rišti naudojamas 0,4 mm skersmens fluorokarboninis valas, plataus lenkimo 0/1 ar 0/2 dydžio kabliukai, 20–30 g svareliai ir tris atšakas turintys suktukai. Valo atkarpa, prie kurios rišamas kabliukas, dažniausiai siekia 2 metrus, o atkarpa, jungianti suktuką ir svarelį, siekia gerą sprindį. Beje, svarelius geriau rinktis lazdelės formos – tokie mažiau stringa tarp įvairių kliuvinių.

Povilas Bekeris su savo sugautu starkiu
Povilas Bekeris su savo sugautu starkiu
© Matas Jonaitis

Įrankiai ir masalai

Kadangi svoriai mėtomi nemaži, užsimojama pakankamai galingai ir metama toli, geriau naudoti spiningus, siekiančius bent jau 2,70 m ir leidžiančius užmesti 30 g sveriančius masalus. Taip pat jie turėtų būti greitos akcijos. Pinto valo svoris dažniausiai siekia 0,14 mm.

Tinkamos masalų formos ir spalvos žūklei Klaipėdos uosto akvatorijoje
Tinkamos masalų formos ir spalvos žūklei Klaipėdos uosto akvatorijoje
© Matas Jonaitis

Starkiai uosto teritorijoje dažniausiai žvejojami ne itin dideliais, 7,5 cm ilgio, silikoniniais masalais, dažniausiai primenančiais kokį nors kirminą ar slieką. Pagal tai, koks vanduo – sūrus iš jūros, ar gėlas – iš marių dominuoja uosto akvatorijoje, parenkami ir masalų atspalviai.

Žūklės vietos ir masalo vedimo technika

Povilas iš karto nuvedė prie jo mėgstamų „taškų“. Tai dažniausiai būna tokios marių vietos, kurių dugne galima rasti akmenų ar kitokių kliuvinių. Taip, tokiose vietose rizikuojate prarasti svarelį su masalu, tačiau žuvies pagavimo tikimybė jose taip pat yra didesnė.

Povilas Bekeris su uoste sugautu starkiu
Povilas Bekeris su uoste sugautu starkiu
© Matas Jonaitis

Kiek stebėjau Povilą ir jo masalo vedimą vandenyje techniką, galiu pasakyti, kad viską jis darė pakankamai greitai ir energingai. Vėliau bekalbant jis mano spėjimus tik patvirtino. Norint sugauti starkį Klaipėdos uosto akvatorijoje, reikia masalą mesti toli, pasiekiant laivų kelią – „farvaterį“ – ir traukti jį šuoliukais greitai ir agresyviai. Tiesa, norint sugauti ešerį, viskas daroma daug lėčiau ir ramiau.

Schema. Starkių žvejyba mieste
Schema. Starkių žvejyba mieste
© Matas Jonaitis

Povilas taip pat prasitarė, kad pavakary temstant starkiai priartėja prie kranto. Todėl tokiu metu verta pametėti masalą ir arčiau kranto.

Apibendrinimas

Ir, nors mano su Povilu žvejyba nebuvo labai „rezultatyvi“, tačiau man asmeniškai – įdomi. Karstymasis akmenimis, lipimas ant krantinių turėklų nukelia į paauglystę ir prideda dar daugiau žavesio „urban Fishing‘ui“. Tad jei viešėsite Klaipėdoje, pabandykite nueiti su meškere į uostą ir sugauti „marių vilką“.

Kablys.lt

Vietoj kiršlių – salatis arba viena Neries istorija

2019-09-12 18:17 Pasidalijimų 12 Komentarų 1

Atostogos su meškere po Lietuvą: Baltijos jūros plekšnės

2019-09-02 17:49 Pasidalijimų 34 Komentarų 1

Kas kimba Kauno mariose?

2019-08-26 13:42 Pasidalijimų 27 Komentarų 1

Apie futbolą ir lydeką

2019-08-06 18:14 Pasidalijimų 18 Komentarų 1