Mobilumas ir subtilumas
Kadangi nutariau žvejoti aktyviai, su savimi pasiėmiau tik keletą masalų ir meškerę. Upių vandenims gerokai įšilus, spėjau, kad geriau „pasirodyti“ turėtų augalinės kilmės masalai, todėl į žvejybos krepšį įsimečiau konservuotų kukurūzų ir šutintų perlinių kruopų. Iš gyvūninės „produkcijos“ turėjau tik musės lervų. Na, ir žinoma, kokia žūklė Neryje be „legendinio“ batono.
Žinodamas apie itin žemą vandens lygį ir įtardamas, kad žuvys gali būti itin įnoringos, atitinkamai pasiruošiau ir įrankius: vos 0,14mm skersmens pagrindinį valą, 0,10mm siekiantį pavadėlį ir apie 2g išlaikančią pūdę bei nedidelius kabliukus.
Naujas „žaislas“
Turiu prisipažinti, kad prie Neries „šaukė“ ne vien nostalgiški prisiminimai, bet ir noras išbandyti įsigytą uždaro tipo neinecinę ritę. Lietuvos žvejams šio tipo ritės gal kiek ir mažiau žinomos, bet svetur jos turi savo „gerbėjų“ ratą. Tiesa, metams bėgant, jis stipriai mažėja. Bet konkrečiomis žūklės sąlygomis, tokiomis kaip: žvejybai upėje plonais valais, palaidynės būdu ir, ypač, esant vėjuotam orui, mano manymu, jos yra nepamainomos. Kodėl? Nes tokio tipo ritėje nėra atviro būgnelio ir lankelio. Pirmu atveju valas niekur neapsisuka ir nesipainioja, todėl tolygiai slenka nuo būgnelio, antru – pakirtimo metu, neprarandamas kontaktas su žuvimi ,nes nereikia užlenkti ritės lankelio.
Žemas vanduo
Išties, šiais metais Neries vandens lygis katastrofiškai žemas. Todėl man teko žvejoti ne įprastose vietose, o ieškoti žuvų ten, kur jos galėtų būti – mažiausiuose upėje likusiuose pagilėjimuose ir duobelėse. Pirmi plūdės praleidimai nieko gero nežadėjo. Net buvusiose giliausiose upės ruožo duobėse dabar gylis siekė vos metrą. Tačiau subtilūs įrankiai ir dažnas masalų keitimas pagaliau davė rezultatą – vienoje iš duobelių ant kabliuko suspurdėjo šapaliukas. Ką gi, pradžia yra. Einame toliau. Prie pat kranto esančioje „karšiniame“ pagilėjime pamėtėjau kelias saujas kukurūzų ir perlinių kruopų. Gal antru ar trečiu plūdės praleidimu ši niurktelėjo ir kitame valo gale pasijautė svoris – pasirodė „vaikiško“ dydžio karšiukas. Na, vis šis tas.
Taip, bekeliaujant nuo duobelės prie duobelės, sugavau dar keletą kuojų ir aukšlių. Ir, kaip visada, kažkokia didesnės žuvis, įtariu, kad solidus šapalas, sugebėjo atsikabinti nuo 14nr. kabliuko…
Apibendrinimas
Gal ši žūklė ir nebuvo rezultatyviausia, bet man, asmeniškai, įdomi. Išbandytas naujas meškeriojimo „žaislas“, pagautos kelios žuvys. Ko daugiau reikia? Juk upėje visada žvejoti smagu. Joje reikia ieškoti tinkamo masalo pateikimo, jo prilaikymo, rasti žuvų susitelkimo vietas. Todėl kam tekantis vanduo prie širdies, „apsiginkluokite“ subtiliais įrankiais, pasiimkite keletą rūšių masalų ir pirmyn prie jūsų pamėgtos upės.
