Lietuvos meškeriotojams žinomiausi kanalai, turbūt, būtų Elektrėnų kanalai ir Vilhelmo kanalas, esantis Klaipėdos krašte. Tačiau mažesnių ar didesnių šio tipo vandens telkinių galėtumėme surasti visame mūsų krašte. Apie tai, kaip juose meškerioti pavasarį, ir pakalbėsime.

„Anomalijų“ paieškos

Kaip žinia, kanalas – tai dirbtinai žmogaus sukurta tiesi „upė“. Dažniausiai kanalai iš abiejų krantų turi staigų nuolydį, o toliau gylis juose būna daugmaž vienodas. Tikėtis juose surasti duobių, sietuvų ar ryškesnių pagilėjimų tikrai neverta. Todėl kiekvienas, net menkiausias gylio perkritimas, iš nendrių sudaryta įlankėlė kanale įgyja aukso vertę. Suradus tokias vieteles, verta jose apsistoti ir bandyti sugauti pirmąsias žuvis.

Vertėtų atkreipti dėmesį ir į kanalo vandens lygio svyravimus. Staiga nukritus ar pakilus vandeniui, žuvys gali staigiai pasitraukti iš jūsų žūklavietės.

Įrankiai

Meškerioti kanaluose galime įvairiais žūklės būdais, bet pavasarį smagiausia turbūt būtų plūdinė meškerė. Tai gali būti įvairaus „plauko“ palaidynė arba ilgesnė meškerė be ritės. Pastarąja gaudyti kanale ypač patogu. Turėdami 5–7 m įrankį galime delikačiai vesti plūdę, ją preciziškai prilaikyti ir žaibiškai pakirsti žuvį.

Schema. Žvejyba plūdine meškere kanale
Schema. Žvejyba plūdine meškere kanale
© Matas Jonaitis

Ne visuose kanaluose žuvies būna gausu. Dažnai tos, kurių dar esama, būna labai atsargios, todėl ploni valai ir maži kabliukai, meškeriojant tokio tipo vandens telkiniuose būtų neginčijamas privalumas. Plūdes žvejybai kanaluose taip pat reikėtų pasirinkti tinkamas. Geriausiai tokio tipo vandens telkiniuose tiktų ištęsto lašo formos plūdės, su kyliu ir plona antena. Kokios keliamosios galios plūdes rinktis? Viskas priklauso nuo kanale esamo srovės greičio, gylio, kuriame meškeriojame ir net meteorologinių sąlygų (vėjo), bet dažniausiai pakanka 2–3 gramų plūdelės.

Kanaluose galime meškerioti ir mažomis, „Waggler“ tipo plūdėmis, itin mėgstamomis britų. Tačiau žūklė jomis kartais būna komplikuota. Meškeriodami tokio tipo plūdėmis, taip preciziškai kontroliuoti masalo judėjimo, kaip žvejodami plūde su kyliu, negalėsime.

Žuvys

Pavasarį vienos iš pirmųjų žuvų, pradedančių kibti kanaluose yra aukšlės ir kuojos. Pastarosios dažniau laikysis arčiau dirbtinės „upės“ dugno, tuo tarpu aukšlės, joms įprastu „stiliumi“, maisto ieškos viduriniuose ir aukštesniuose vandens sluoksniuose.

Masalai ir jaukai

Kaip ir visuose kituose telkiniuose, taip ir meškeriojant kanaluose pavasarį, reikia turėti įvairių rūšių masalų. Aukšlėms ir mažesnėms kuojoms labiau tiktų gyvulinės kilmės masalai, tokie kaip mažosios ar didžiosios musės lervos, gabalėlis slieko. Tuo tarpu didesnes kuojas kartais geriau vilioja augalinės kilmės „produkcija“: konservuoti kukurūzai ir įvairūs šutinti grūdai.

Jaukai žvejojant dar pakankamai šaltuose pavasarinių kanalų vandenyse neturėtų būti itin sotūs. „Praskiesti“ juodžemiu, pagardinti kanapėmis, smulkios frakcijos pašarai, papildyti gyvūninės ar augalinės kilmės priedais, būtų pats tinkamiausias pasirinkimas.

Kablys.lt