Edvardai, kur šiuo metu mažesnėse upėse reikia ieškoti žuvų?
Žinoma, duobėse. Reikia ieškoti tokių upės vietų, kur vaga pasisuka ir prie kranto susidaro pagilėjimas. Dar geriau, jei ten yra koks nors kliuvinys: nuvirtęs medis ir pan. Taip atrodo tipinės žieminės žuvų susitelkimo vietos. Tiesa, kibimo reikėtų tikėtis ne pačioje duobelėje, bet ties išėjimu iš jos, ant šlaito. Mažesnėje upėje taip pat nereikia ieškoti labai gilių duobių. Dažnu atveju pakanka 1–2 m siekiančio upės pagilėjimo.
Kokie yra žieminės žūklės plūdine meškere upėje niuansai?
Jų yra daug, bet turbūt pagrindinis būtų delikačių įrankių pasirinkimas. Pagrindinį valą aš naudoju 0,16 mm skersmens, pavadėlius – 0,10 mm. Plūdes naudoju vadinamo vilnietiško tipo, pagamintas iš putų polistirolo, 2,5–3,5 g keliamosios galios. Kabliukai taip pat nedideli, 10–11 numerio pagal „Owner“ klasifikaciją.
Masalai?
Geriausias žieminis šapalų ir kuojų masalas nedidelėse upėse yra batonas. Bet jį reikėtų užspausti tik ant kabliuko kotelio. Kitu atveju žuvis į masalą reaguoja įtariai. Žinoma, įvairumo dėlei kartais batoną galime pakeisti į kelias musės lervas.
Jaukas?
Labai paprastas. Tai to paties batono minkštimas arba sudrėkintų džiūvėsėlių rutuliukai. Šaltame vandenyje tikrai reikėtų vengti kažkokių kvapų, Šiuo atveju geriausias patarimas būtų: „Ant ko gaudai, tuo ir jaukink“.
Edvardai, gal yra kokių plūdės vedimo mažoje upėje paslapčių?
Iš savo praktikos galiu pasakyti, kad tokiose upėse masalas turi slinkti dugnu. Toje upėje, kur dažnai mėgstu žvejoti, yra labai stipriai jaučiama užtvankų įtaka. Todėl, kai užtvankos šliuzai yra uždaromi ir srovė upėje visiškai sulėtėja, aš būnu privertas išleisti ir ritės daugiau valo pasroviui, kad nors kiek menka srovelė trauktų masalą.
Tinkamiausias paros metas?
Sakyčiau, antra dienos pusė ir pavakarė. Aš dažniausiai žūklę pradedu 12 val. dienos ir baigiu kažkur apie 16.30 val. Pastebėjau, kad pats didžiausias žuvų aktyvumas būna prieš sutemstant.
Dėkojame už pokalbį.
