Pavasaris – tikras kuojų gaudymo bumas. Pačios pirmosios raudonakės pradeda kibti upėse ir upeliuose, vėliau jas galime sėkmingai meškerioti jau ir stovinčio vandens telkiniuose. Bet kaip gi tarp sprindinių kuojų sugauti didesnę, bent jau pusę kilogramo sveriančią žvynuotąją?„Kablys.lt“ duoda 5 patarimus.

1. Tinkama vieta ir tinkamas laikas

Turbūt lengviausia didelę kuoją sugauti vos tik atvirajam meškeriojimo sezonui prasidėjus - Nemuno aukštupyje. Vėliau „estafetę“ perima Nemuno žemupys ir visos jame esančios upės. Tačiau pavasariui įsibėgėjus, bent kiek padoresnę kuoją galima sugauti ir vos ne kiekviename ežeriuke, tvenkinyje ar upėje – tiesiog reikia prisitaikyti prie čionykščių sąlygų: parinkti tinkamus masalus ir žūklės įrankius.

Taip pat nereikia užmiršti, kad kuojų nerštinės migracijos periodas ir pats didžiųjų kuojų kibimo pikas kiekviename konkrečiame vandens telkinyje gali stipriai skirtis. Todėl puikiai meškerioję viename telkinyje ir pervažiavę į kitą galite stipriai nusivilti.

Pavasarį galima sugauti išties gražių kuojų
Pavasarį galima sugauti išties gražių kuojų
© Matas Jonaitis

2. Subtilūs įrankiai

Būna dienų, kai ir didžiosios kuojos nebūna išrankios. Kimba tada jos ant storiausių valų, didžiausių kabliukų ir drąsiai nardina vos ne nykščio dydžio plūdę. Tačiau dažniausiai būna atvirkščiai.

Didžiosios raudonakės yra atsargios žuvys, todėl norint sugauti padoresnį laimikį, tenka rinktis subtilius įrankius. Pavadėliui tinkamiausi bus 0,08–0,10 mm skersmens valas. Kabliukai parenkami taip pat nedideli, 14–16 nr. Plūdes taip pat tenka rinktis pačias mažiausias, kokias tik leidžia naudoti konkrečios žūklės sąlygos.

Ploni pavadėliai
Ploni pavadėliai
© Matas Jonaitis

3. Tinkamai išsverta plūdė

Tomis dienomis, kai kuojų, o ypač didžiųjų, kibimai būna ypač atsargūs, plūdę reikia apkrauti svareliais tiek, kad vos pusė antenėlės būtų išlindę iš vandens. Taip išsverta plūdė leis matyti pačius atsargiausius žuvies prisilietimus prie masalo.

Plūdė išsverta taip, kad matytųsi tik pusė antenėlės
Plūdė išsverta taip, kad matytųsi tik pusė antenėlės
© Matas Jonaitis

4. Augalinės kilmės masalai

Tuose vandens telkiniuose, kur mažų ir vidutiniokių kuojų populiacija yra iš ties didelė, vertėtų vengti gyvulinės kilmės masalų. Geriau rinktis augalinės kilmės masalus, tokius kaip: batono minkštimas, šutinti kviečiai, virtos perlinės kruopos, manų košė ar konservuoti kukurūzai.

Taip pat norint kuo subtiliau pateikti kuojai jūsų siūloma masalą, kaip prieš tai jau minėta, reikėtų rinktis kiek galima mažesnius kabliukus. Kaip užverti pakankamai didelį masalą, kaip pvz., konservuotas kukurūzas, ant 16 nr. kabliuko? Yra viena gudrybė. Reikia perverti tik pačią augalinės kilmės masalo odelę ir palikti kiek galima daugiau kabliuko geluonies. Taip lengvai pakirsite žuvį net meškeriodami šiek tiek mažesniais kabliukais, nei „reikalauja“ masalas.

Didesnio masalo užvėrimas ant mažesnio kabliuko
Didesnio masalo užvėrimas ant mažesnio kabliuko
© Matas Jonaitis

5. Apšvietimas

Didžiosios raudonakės nėra linkusios maitintis prie ryškios saulės šviesos. Todėl didžiausia tikimybė pavasarį sugauti savo gyvenimo kuoją yra vakarėjant, kada saulės spinduliai ne taip ryškiai skrodžia vandens storymę, bet kartu būna pakankamai prišildę konkretų telkinio plotą.

Kitas variantas – ieškoti statesnių skardžio šlaitų arba kiek gilesnių telkinio vietų, kurių gilumose ir slėptųsi „motininės“ kuojos.

Kablys.lt

5 mitai apie lašišų žūklę Lietuvoje

2019-10-14 15:36 Pasidalijimų 93 Komentarų 2

Kaip pagauti žaliąjį žiogą arba ežerų protakų meknės

2019-09-05 12:05 Pasidalijimų 22 Komentarų 1

Atostogos su meškere po Lietuvą: Baltijos jūros plekšnės

2019-09-02 17:49 Pasidalijimų 34 Komentarų 1

Kaip „apgauti“ amūrą?

2019-08-18 14:00 Pasidalijimų 45 Komentarų 3