Tomai, kaip jūsų gyvenime atsirado žuvys?
Viskas prasidėjo tada, kai mano tėtė atnešė į mūsų namus akvariumą. Vėliau ir aš pats susidomėjau akvariumų pasauliu. Pradėjau nuo egzotinių kraštų žuvų, vėliau domėjausi ir mūsų kraštui būdingų žuvų auginimu akvariumuose.
Kuo unikalios yra žuvys?
Visų pirma. jos tuo ir unikalios, kad sugeba gyventi vandenyje. Dar daugiau, jos sugeba vandenynų gilumose išgyventi didžiulio slėgio sąlygomis, kur bet koks žmogus būtų paprasčiausiai sutraiškytas.
Jūsų tėvas, garsus Lietuvos ichtiologas Juozas Virbickas, imdavo jus į ekspedicijas?
Taip. Tekdavo dalyvauti įvairiose ekspedicijose. Atsimenu, padėdavau tėtei ežeruose tirti vėžius.
Tomai, ar visada būdavo lengva sekti tėvo profesinėmis pėdomis?
Tikrai ne. Mano gyvenime garsus tėvo vardas, dažnu atveju, kliudydavo. Visi galvodavo, kad aš esu proteguojamas, o ne siekiu visko savo žiniomis ir sugebėjimais.
Ar jūs meškeriojate?
Aš meškerioti pradėjau su draugais, būdamas mokykloje, gal kokių 8 metų. Nuo to laiko ir „užsikabinau“.
Koks mėgstamiausias Jūsų žūklės būdas?
Spiningavimas. Esu bandęs ir muselinę žūklę, bet spiningas – mėgstamiausias.
Ar ichtiologui lengviau sugauti žuvį, nei paprastam žvejui mėgėjui? Juk jūs detaliai žinote jų gyvenimo būdą ir visas „smulkmenas“?
Reikia suprasti, kad viena yra žinoti, kaip žuvys gyvena, ir visai kas kita – kaip jas suvilioti, kad jos griebtų tavo siūlomą masalą.
Tomai, ko reikia, kad Lietuvos ežeruose ir upėse būtų daugiau žuvų?
Meškeriotojų sąmoningumo. Reikia paklausti savęs, ar visada reikia tempti namo maišus žuvies, vėliau juos kimšti į šaldiklius ar dalinti visiems pažįstamiems. Jei tai suvoksime ir dažniau savo laimikius paleisime, žuvies Lietuvoje tikrai bus daugiau.
Jei kas prisimena prieškarinius laikus, pūdines lydekas ar kultuvinius ešerius, tai reikia suprasti, kad tais laikais tokių modernių technologijų, kaip echolotai, ploniausi valai ir įvairiausi masalai, nebuvo. Žuvys tada turėjo daug daugiau šansų likti nesumeškeriotos.
Žiūrint plačiąja prasme, juk ir mūsų planetos vandenynų žuvų ištekliai beveik išsemti?
Tiktai taip. Todėl šiuo metu tiek Europiniu, tiek pasauliniu mastu yra skatinamas akvakultūrų auginimas uždarose ir atvirose sistemose, taip užtikrinant žmonių aprūpinimą šviežia žuvimi ir nekenkiant mus supančiai gamtai.
Kokios žuvų rūšys, gyvenančios Lietuvoje ir dabar, yra seniausios?
Po ledynmečio Lietuvos teritorijoje vienos pirmųjų apsigyveno eršketinių ir lašišinių šeimos žuvys. Karpinės atkeliavo čia daug vėliau. Žinoma, daug ankščiau Lietuvoje gyveno ir šarvuotosios riešapelekės žuvys. Deja, evoliucijos metu, joms teko vietą užleisti „modernesniems“ giminaičiams.
Užsiminėte apie eršketines žuvis, ar jos grįš kada į mūsų vandenis? Žinome, kad dirbtinio veisimo ir įžuvinimo darbai yra pradėti?
Galbūt ir grįš, tačiau jų gyvenimo ciklas yra labai sudėtingas. Dėl savo savotiško „lėto“ būdo, eršketinių žuvų jaunikiai dažnai įsipainioja į žvejų – verslininkų tinklus. Ir šiaip, yra labai pažeidžiami.
Tomai, ko palinkėtumėte Lietuvos meškeriotojams?
Kaip jau ir minėjau, kiekvieną kart, prieš užmušant žuvį, pagalvoti, ar jums jos labai reikia?
