Į nerštavietes upėse atplaukia vis mažiau lašišų patinų, o tokia situacija netrukus pradės kelti pavojų visai karališkų žuvų populiacijai. Tai Aplinkos ministerijoje vykusiame Mėgėjų žūklės tarybos posėdyje konstatavo šių metų įžuvinimo planus pristatę Žuvininkystės tarnybos specialistai. Pasak jų, gaudant reproduktorius dirbtiniam naršinimui jau susiduriama su problema, kad specialiais elektros žūklės aparatais sugaunama vis daugiau patelių.
„Greitai bus taip, kad sugausime 30 reproduktorių, o visos žuvys bus patelės. Tai ką mes su jomis darysime, kaip apvaisinsime ikrus?” – reotoriškai klausė Žuvininkystės tarnybos atstovai.
Beveik niekas Mėgėjų žvejybos taryboje neabejoja, kad tokią situaciją labiausiai nulėmė žvejai mėgėjai. Lašišų patinai yra agresyvesni, artėjant nerštui jie gina savo teritoriją, todėl dažniau papuola ant meškeriotojų kabliukų. Principas pagavai – paleisk Lietuvoje dar nėra masinis reiškinys, todėl per keletą sezonų nutiko taip, kad upes pasiekia vis mažiau lašišų patinų.
Taigi Mėgėjų žvejybos taryboje bręsta licencinės lašišų ir šlakių žūklės pokyčiai. Ne tik dėl mažėjančio patinų skaičiaus, bet ir dėl to, kad to prašo meškeriotojai. Jiems nebepatinka stumdytis su kolegomis ir tai, kad populiariausių upių pakrantės sezono metu atrodo lyg pro jas būtų prabėgusi bizonų banda.
Kokie bus licencinės žūklės pokyčiai, dar neaišku. Pasiūlymų yra įvairių – branginti licencijas, riboti licencijų skaičių, įvesti limituotą licencijų kiekį atskiriems upių ruožams ir neparduoti jų daugiau, taip pat – rudeninio sezono metu atskiruose ruožuose ar net visose be išimties upėse taikyti pagavai-paleisk taisyklę ir žuvis leisti imti tik po neršto.
Mėgėjų žūklės taryboje buvo nuspręsta sudaryti darbo grupę, kurios sudėtyje būtų meškeriotojų, aplinkosaugininkų, mokslininkų atstovai. Ši darbo grupė, už kurios veiklą bus atsakinga Lietuvos meškeriotojų sąjunga, per artimiausius du ar tris mėnesius turės paruošti naujos lašišų ir šlakių licencinės žūklės tvarkos gaires ir jas pristatyti tarybai.
