Skaitytojas Kšyštov klausia: būtų įdomu paskaityti straipsnį apie lašišinių žuvų – lašišų ir šlakių migraciją į upes. Ar išneršusios žuvys kita sezoną vėl keliauja į upes? Ar kelis metus lieka jūroje? Nes jeigu šiuo metu pagauname dar Vilniuje lašišas, tai nelabai suvokiama, kaip ji spės rudenį grįžti? Ar yra didelių žuvų, kurios negrįžta į jūrą?

Upėse išneršusių šlakių ir lašišų migracija atgal link jūros prasideda iškart po neršto spalio – lapkričio mėnesiais. Lašišos nerštines upes (smulkius upelius, upių intakus) paprastai palieka iki didesnio šalčio pradžios (gruodžio – sausio mėn.), tačiau nemažai žuvų lieka didžiosiose upėse ir tik labai nedidelė jų dalis (iki 5%) lieka didesnėse upėse (Šventojoje, Neryje ar Nemune) iki pavasario. Su šlakiais, artimais margųjų upėtakių giminaičiais, situacija kiek kitokia. Išneršusios žuvys neretai nerštinėse upėse ar pasileidusios pasroviui iki didesnės upės išlieka iki pavasario, o neretais atvejais ir iki kito rudens.

Toks reiškinys gali būti aiškinamas energetinio balanso kontekste, t.y. po neršto pavargusios žuvys lieka upėse atgauti jėgas ir pasirengti migracijai atgal į jūrą. Kaip rodo atlikti tyrimai, žemyn upe migruojančių žuvų greitis artimas upės tėkmės greičiui, o išsekusios žuvys Jūrą pasiekia tik gegužės ar net birželio mėnesį ir neretai praleidžia sekantį nerštą, o neršia tik po metų pertraukos. Žinoma tai tik bendros tendencijos, nes neretai po neršto likusias lašišas ir šlakius žvejai mėgėjai aktyviai žvejoja iki pat vasaros.

Kalbant apie lašišų ir šlakių nerštą reikia pastebėti, kad šios žuvys neretai pramečiuoja ir į nerštavietes kyla tikrai ne kiekvienais metais. Tipiniu atveju jūroje subrendusi lašiša mūsų vandenyse neršti atplaukia būdama 5–6 metų amžiaus, sekantis nerštas jau būna tik po 2 metų. Panašiai elgiasi ir šlakiai, nors jiems kasmetinė migracija į nerštavietes daug labiau prigimtinis reiškinys.

Tad jeigu gegužės ar birželio mėnesį sugaunate lašišinę žuvį, kuri po neršto dar nepakeitusi savo „vestuvinių apdarų“ ir nepanaši į iš jūros atplaukusią žuvį, tuomet greičiausiai migruoti į nerštavietes šį rudenį ji tikrai neskubės. Tiesa, vėlgi reiktų išskirti šlakius, kurie kartais metus ar net kelis praleidę upėse, sėkmingai dalyvauja vietinių upėtakių neršte ar net konkuruoja su iš jūros atplaukusiais giminaičiais.

Gerbiami mūsų portalo skaitytojai, jeigu turite klausimų mūsų ichtiologams – rašykite mums laiškus ar žinutes adresu info@kablys.lt arba mūsų Facebook paskyroje ir mes pasistengsime, kad į juos būtų atsakyta.

Kablys.lt

Kiršliai dzūkiškai – apie taparus, apsiuvas ir gamtą

2019-07-01 17:55 Pasidalijimų 100 Komentarų 1

5 patarimai, kaip sugauti didelį karosą

2019-06-13 16:55 Pasidalijimų 298

Klausimas ichtiologui: spalvotas ešerys Kauno mariose

2019-06-03 18:12 Pasidalijimų 289 Komentarų 9

5 patarimai, kaip pagauti „vėjo žuvį“

2019-05-23 11:43 Pasidalijimų 17