Kadangi Lietuvoje yra apie 1400 įvairaus dydžio patvankų, turime ir nemažai tvenkinių. Ar tai yra gerai, ar blogai, tai – jau kitas klausimas, bet tose žmogaus sukurtose vandens saugyklose dažnai galime aptikti karšius. Apie tai, kaip plačiašonius jose meškerioti ir pakalbėsime.

Raktinis žodžiai – upės vaga

Būtent senosios upės vagos ir reikėtų ieškoti, norint sėkmingai meškerioti tvenkinių karšius. Dažniausiai plačiašoniai laikosi ties povandeninio šlaito pabaiga arba pradžia. Viskas priklauso nuo paros meto ir metų laiko. Vasarą, ypač šiltomis lieposrugpjūčio naktimis, karšius galime aptikti ties vagos šlaito pradžia. Tuo tarpu rudenėjant arba rytais ir vakarais karšiai labiau laikysis pagrindinėje buvusios upės vagoje, ties povandeninio šlaito pabaiga.

Schema. Tvenkinių karšiai
Schema. Tvenkinių karšiai
© Matas Jonaitis

Įrankiai

Tinkamiausi įrankiai tvenkinių karšiams žvejoti yra vidutinės galios, iki 90 g užmetimo ribas turintys, 3,60 ilgio „Feeder“ tipo meškerykočiai su 3000 – 4000 dydžio ritėmis. Valai – 0,25 mm skersmens paprastas monofilamentinis arba 0,12 mm pintas su dviejų meškerykočių ilgio „amortizuojančiu“ 0,25 m valu, kitaip tariant, „Shock leader‘iu“. Jis gali būti tiek monofilamentinis, tiek fluorokarboninis, 0,22 – 0,25 mm skersmens. Dėl kartais juntamos srovės ir nemažo vagos gylio tinkamiausios tokio tipo žūklei yra pusiau uždaro tipo šėryklėlės.

Masalai ir sistemėlės

Kaip ir ežeruose, taip ir tvenkiniuose, dažnai be „padorių“ karšių plaukioja ir gausybė smulkmės bei įvairiausio dydžio „puskaršiukų“. Norėdami išvengti šių „nelauktų svečių“ turėsime naudoti pakankamai didelius masalus. Dar daugiau, „skolinsimės“ iš karpininkų tiek masalus, tiek sistemėles. Būtent ant „plauko“ sistemos užmautos 6 mm granulės, 8 – 15 mm baltyminiai kukuliai puikiai vilioja tvenkinių karšius ir „apsaugo“ nuo nepageidaujamos smulkmės.

Baltyminio kukulio ir granulės tvirtinimo ant „plauko“ sistemos būdai
Baltyminio kukulio ir granulės tvirtinimo ant „plauko“ sistemos būdai
© Matas Jonaitis

Naudojant plauko sistemėlę, teks šiek tiek pakeisti ir tradicinę laisvai slankiojančios šėryklėlės, kitaip tariant, „In line“ sistemėlę. Ją turėsime daryti iš dalies fiksuotą. Tokiu atveju karšiui įsiurbus baltyminį kukulį, kabliukas iškart atsiras jo žiotyse ir šėryklos svoris „sukurs“ savaiminį pakirtimą. Žvejojant tokiu metodu pavadėliai daromi neilgi, iki 30 cm ilgio.

Jaukai

Kaip ir bet kuriame kitame telkinyje, taip ir tvenkiniuose, tikintis sumeškerioti didesnius karšius reikia naudoti stambios frakcijos jaukus. Jie turi būti sotūs, turėti daug stambių dalelių. Tokio tipo jaukas išlaikys stambius karšius jaukinimo zonoje ir neleis smulkmei „karaliauti“. Stambūs komponentai gali būti tiek įvairaus tipo šutinti ir konservuoti grūdai, pašarinės jauko granulės ir net traiškyti baltyminiai kukuliai.

Birūs ir granuliuoti pašarai - būtini „atributai“ gaudant karšrius tvenkiniuose
Birūs ir granuliuoti pašarai - būtini „atributai“ gaudant karšrius tvenkiniuose
© Matas Jonaitis
Kablys.lt

Lydekos ir vasara. 5 patarimai, kaip dantytąsias pagauti dabar

2019-08-02 11:05 Pasidalijimų 70 Komentarų 2

Kiršliai dzūkiškai – apie taparus, apsiuvas ir gamtą

2019-07-01 17:55 Pasidalijimų 100 Komentarų 1

5 patarimai, kaip sugauti didelį karosą

2019-06-13 16:55 Pasidalijimų 303