Lydekų žūklė yra įdomi, kad joje gali panaudoti daugelį spiningavimo technikų ir masalų. Guminukai, sukrės, vartiklės, visų įmanomų tipų didesni ir vidutiniai vobleriai, spinerbaitai – tai toli gražu ne visi masalai, ką gali sėkmingai pasiūlyti aštriadantėms. Tačiau ta įvairovė, nori nenori, vis tiek anksčiau ar vėliau žvejui iškelia klausimą – o kas yra geriau? Juk visų būdų ir masalų per vieną žvejybą tikrai neišbandysi.

Kadangi apie panašų eksperimentą su guminukais jau esu rašęs straipsnyje „Lydekų džigavimas tvenkiniuose pavasarį: 4 pamokos iš Jurbarko“, todėl šįkart, įdomumo labui, pasiūliau savo bičiuliui Raimondui varžybas. Jis tegul žvejoja savo pamėgtais guminukais, o aš gaudysiu tik vobleriais. Ir tik tvičingo būdu. Žvejosime iš vienos valties tame pačiame vandens telkinyje, kurį gerai pažįstam. Ir pažiūrėsime, kam seksis labiau. Galbūt, pavyks įžvelgti kažkokių dėsningumų ar bent jau turėsime įdomią patirtį.

Kad būtų lygios jėgos – sutarėme kiekvienas paimsime tik po vieną spiningą. Taigi, mūsų arsenalas atrodė taip:

Eksperimento dalyvių įrankiai ir masalai

Raimondas pasiėmė savo nepamainomą ir gal 15 metų ištikimai tarnaujantį komplektą: „St.Croix Avid“ 10–34 g 9 pėdų ilgio spiningą, 4000 dydžio „Shimano Stradic“ ritę su 0,15 mm (berods, „spyder wirw“) pintu valu. Masalai – patys įvairiau guminukai: 2,3,4 dydžių ir galybės spalvų ir atspalvių „Relax“ kanopos, 5 colių „Keitech Easy shiner“, 4 colių „Pontoon 21 Awaruna“ ir kitokie. Kaip papildomus masalus (sutarėme, kad įdomumo labui galime turėti kelis kitokius, bet ne tuos, kuriuos naudoja oponentas, masalus) – keletą sukrių ir vartiklių.

Aš pasirinkau 6,9 pėdos „G.Loomis“ ir 7–11 g galios 812 „C jerk bait“ („IMX-pro“) serijos spiningą, kurį apginklavau „Shimano Chronarch 151 HG“ multiplikatorine rite, į kurią suvyniojau 12 lb (0,27 mm) „Varivas“ fluorokarboninį valą. Mano masalų dėžutėje gulėjo „Lucky Craft Pointer 100“ ir „Flash minnow 110“, „O.S.P Varuna“, „Megabass Vision 95 ir 110“, „Rapala BX Minnow 10“ ir „Shadow rap Shad 09“ ir keletas kitų firmų voblerių. O kaip papildomus „paskutinės vilties“ masalus – keletą spinerbaitų ir porą senų vartiklių.

Žūklės sąlygos

Žūklė vyko karjero tipo tvenkinyje su gana skaidriu vandeniu, vyraujančiais 2–5 m gyliais ir staigiais dugno perkritimais. Bei gana tankia, tačiau ne vienodai pasiskirsčiusia vandens augalija. Sąlygos idealiai tiko abiems žūklės būdams. Vandens temperatūra vandens paviršiuje buvo nelauktai aukšta – 19,2–19,6 laipsnio. Oro sąlygos – apniukęs dangus su kartkartėmis prasimušiančiais saulės spinduliais bei nuolat pučiantis pietvakarių krypties maždaug 3–5 m/s vėju.. Varžybas eksperimentą pradėjome maždaug 8 valandą , o nutarėme baigti maždaug apie 18 val. 10 valandų spiningavimo tikrai turėtų parodyti, kas yra kas.

Nelauktos ešerių atakos

Pradėjome žvejoti vos išplaukę, prie karjero gale pradžioje iškilusių žolių kupstų. Čia dažnai pasitaiko sulaukti pirmųjų kibimų. Ir iš tiesų – gal trečiu metimu Raimiui kažkokia žuvis pliekė per guminuką. Po to – dar kartą. Trečias kartas nemelavo. 48 cm lydekėlė pagriebė 3 nr. kanopą su violetine nugara ir Raimondas išsiveržė į priekį. Pakeitus keletą voblerių, netrukus ir aš sulaukiau atsargaus krepštelėjimo per masalą. Gal 200 g svorio dryžuotis pasikėsino į natūralios išvaizdos O.S.P „Varuna“. Raimis neatsiliko – ištraukė dar mažesnę ešerį su ta pačia kanopa.

Kitoje vietoje mano kolega du kartus bandė pakisti kibusią lydeką, bet nesėkmingai. Kai aštriadantė daugiau nekibo- švystelėjau savo voblerį aš. Užteko kelių trūktelėjimų ir 56 cm aštriadantė godžiai suleido dantis į trūkčiojimais traukiamą „Varuną“. Rezultatas – 1:1.

Raimondo sugautas ešerys
Raimondo sugautas ešerys
© Dalius Rakutis

Kibimai liovėsi. Tad pajudėjome toliau į užtvankos gilumą. Keliose tradicinėse vietose tik Raimundas sulaukė atsargaus krepštelėjimo per masalą. Kitas sustojimas buvo vienoje gilesnių tvenkinio vietų, kuris išsiskyrė einančia virš galvų aukštos įtampos linija. Nežinia kodėl, bet čia ne kartą yra tekę sulaukti stambesnių lydekų kibimo.

Kadangi mano turimi vobleriai geriausiu atveju gebėjo pasiekti 2 metrų gylyje, šioje vietoje nusprendžiau griebtis atsarginių masalų ir prie segtuko prisegiau vartiklę – seną gerą „Jūrą“, gulinčią dėžėje nuo neatmenamų laikų. Švystelėjau ją į gelmę ir kie palaukęs, pradėjau sukti. Stiprus smūgis suteikė vilčių apie stambią lydeką. Tačiau netrukus prisitraukiau prie valties puskilograminį ešerį. Teko konstatuoti, kad dryžuočiai šiandien kaip niekada aktyvūs, jei čiumpa tokio kalibro masalus. Raimondas irgi apsidžiaugė kiek mažesniu ešeriu.

Daliaus Rakučio sugauta lydeka
Daliaus Rakučio sugauta lydeka
© Dalius Rakutis

Tvičingas: užtikrinta persvara

Paplaukę trisdešimt metrų į šoną vėl pradėjome žvejoti. Mano kolegos guminuką vėl du kartus atakavo lydeka, bet niekaip nepasikirto. Atvirai pasakius, nei jis, nei aš negalėjome suprasti, kaip aštriadantės geba atakuoti masalą ir nepasikirsti, kai naudojamas sąlyginai mažas masalas – 3 nr. kanopa,o priekyje statomas papildomas trišakiukas. Bet faktas faktu. Tačiau užteko tik užmesti į tą pačia vietą voblerį ir lydeka –vidutiniokė iškart jį stvėrė. Taigi, tvičingo pranašumas prieš guminuką provokuojant atsargią lydeką buvo akivaizdus. 2:1

Panaši istorija tęsėsi toliau. Raimis gaudė tuščius kibimus arba žuvys atsikabindavo. Man kibo rečiau, bet užtikrinai. Rezultatas ėjo tokia linkme 3:1, 4:1, 5:2, 6:2, 7:2 voblerių ir tvičingo naudai. Susidarė toks įspūdis– guminuko lydekos nenori. Bet kadangi jis eina arčiau dugno – jį kažkaip kanda ar stumia „atbulais dantimis“, lyg gintų jį šalin. Tuo tarpu į aukščiau besiblaškantį voblerį reaguoja rečiau. Bet kai reaguoja – čiumpa jį godžiai ir bando suryti. Apie 13 valandą debesys pasitraukė, švystelėjo saulė ir kibimas nurimo. Padarėme pertrauką ir papietavę vėl čiupome spiningus.

Guminukų „renesansas“ ir bendras rezultatas

Gal pora valandų mojavome tuščiai. O paskui, vėl apsiniaukus, plėšrūnių aktyvumas atsinaujino. Tačiau viskas buvo priešingai, negu ryte. Guminukus lydekos pradėjo čiupti godžiai. Tuo tarpu į tvičingą reaguoti daug prasčiau. Iki tol veikę natūraliai atrodantys vobleriai jų jau nebedomino. Jeigu ir pavykdavo kokią išprovokuoti, tai tik ryškiaspalviais „ugniniu tigru“ ir oranžinės–raudonos spalvos „gaisrininku“. Nebebuvo to godaus griebimo – lydekaitės pasikabindavo vos vos už lūpos krašto.

Raimondo favoritai
Raimondo favoritai
© Dalius Rakutis

Sparčiai keitėsi ir rezultatai – Raimis sparčiai vijosi: 7:3, 7:4, 8:4, , 8:5, 9:5. Prieš pat baigiant žūklę Raimondas pakirto tos dienos didžiausiąją – apie 70 cm ilgio lydeką, godžiai surijusią mėlynanugarį guminuką. Ir varžybos baigėsi formaliu rezultatu 9:6 tvičingo naudai. Kiekvienas dar pagavome po 2 „neįskaitinius“ ešerius. Kibimų skaičiumi viskas atrodo kiek kitaip. Raimondas turėjo apie 25 kibimus. Aš – 12.

Vobleriai, ant kurių pagavau
Vobleriai, ant kurių pagavau
© Dalius Rakutis

Reikia pridurti, kad didžiausia lydeka buvo pagaut guminuku. Ir apskritai – tvičingu suviliotų lydekų dydžio vidurkis buvo kiek mažesnis, nei pagautų guminukais. Gal būt tam turėjo įtakos, kad žvejojau sąlyginai nedideliais, 9–11 cm tvičinginiais vobleriais? Jei būčiau gaudės „rimto kalibro“ 13–15 cm viliokliais, gal būtų kitaip? Tokią prielaidą galima turėti. Bet kaip tuomet paaiškinti, kodėl lydekos atakavo vos 7,5 cm guminukus. Ir nė karto nesikėsino į didesnius, nors kolegas juos laikas nuo laikoj pasiūlydavo?

Išvados, prielaidos ir kitos įdomybės

Taigi, kokias galima padaryti išvadas iš šios žūklės (nereikia galvoti, kad būtinai tai gali pasitvirtinti ir kitose):

1. Džigavimas guminukais padovanoja daugiau kibimų, nei vobleriai. Bet gaudant vobleriais kibimų „realizacija“ buvo beveik šimtaprocentinė ir dėl to laimikio prasme gali būti efektyvesnė.

2. Abu masalai buvo veiksmingi skirtingu laiku. Kai efektyviausias buvo tvičingas – „tylėjo“ guminukai ir atvirkščiai. Ką tai sako? Sakyčiau, tai, kad valtyje verta turėti kelis spiningus su skirtingais masalais ir kaitaliojant juos ieškoti, kas tuo momentu yra efektyviau. Tai duos didesnį efektą, „užsiciklinti“ ties vienu būdu.

3. Bent jau šioje žvejyboje, gaudant tvičingu didžiausią efektą vaidina voblerio modelis, nei jo spalvinimas. 9 iš 11 pagautų žuvų pagavau tais pačiais, bet 3 skirtingų spalvų (daugiau ir neturėjau) O.S.P „Varuna“ modeliais. Kitus turimus voblerius (išskyrus vieną kibimą), aštriadantės akivaizdžiai ignoravo. Nors keičiau juos dažnai ir išbandžiau bent 20 skirtingų šių masalų modelių ir spalvų. Gal būt didesnį vaidmenį čia vaidino didesnis masalo užnėrimas? – masalas iš akies pasiekdavo 2 m gylį. O kiti – pusmetriu ar metru mažiau. O gal išskirtiniai voblerio judesiai? Vis kibimai buvo pauzės metu, prieš tai gana aštriai trūktelėjus masalą. Į lėtą ir švelnesnį masalo vedimą lydekos visai nereagavo.

4. Gaudant guminukais susidarė nuomonė, kad svarbiausia buvo guminuko dydis ir jo uodegėlės forma. Šioje žūklėje žuvys kėsinosi tik į kolegos siūlytas 3 nr. kanopas. Nors jis išbandyta dešimtis įvairiausių kitų guminukų, kurie šiame pat vandens telkinyje prieš dvi savaites rodė stebuklus.

Antroje vietoje – guminuko spalva. Lydekos iš esmės „kando“ tik natūralius masalus – perlamutrinio ar pieno spalvos „kanopas“ su violetine ar mėlyna nugarėle. Visi bandymai įsiūlyti joms ką nors ryškesnio ar blizgančio baigėsi nesėkme. Tad nori nenori reikia sutikti, kad guminukų lydekų žūklėje reikia turėti daug ir netingėti juos kaitalioti. Didelis šių masalų privalumas prieš voblerius yra didesnis jų spalvų ir modelių pasirinkimas, kompaktiškumas bei sąlyginai nedidelė jų kaina. O taip pat galimybė tuo pačiu spiningu žvejoti skirtingo dydžio guminukais, suvertais ant skirtingų galvakablių. Žūklė tvičingu šia prasme yra mažiau universali, nes vien gaudant tvičingu ir norint išbandyti , sakysim, 9 cm ir 15 cm voblerius, turi turėti 2 spiningus

5. Lydekos, kai nėra aktyvios, yra labai akylos ir žvitrios. Sugeba įkasti iš visų pusių apginkluotais kabliais masalui ir likti nenubaustos. Kitaip kaip gali paaiškinti fenomeną - tiek tuščių kibimų, gaudant 7,5 cm masalu su pritvirtintu priekyje papildomu trišakiu?

6. Na, ir paskutinė mintis. Lydekas gali sėkmingai gaudyti ir pagauti įvairiais būdais. Negalima nuvertinti vieno būdo ir iškelti virš kito. Sakyčiau, reikia teikti prioritetą tam būdui, kuris teikia daugiau malonumo. Tačiau dėl visa ko (norint negrįžti tuščiomis) pravartu valtyje turėti ir kitokių masalų, o gal ir kitokį įrankį jiems valdyti. Nes jūsų norai ir lydekų polinkis į vieną ar kitą masalą konkrečią dieną gali ir nesutapti.

Nuotraukose ir sumontuotame iš veiksmo kameros (operatorius buvo ir varžybų dalyvis, tad kitaip neišėjo) video galite pamatyti įspūdingesnes šių draugiškų varžybų akimirkomis bei Raimondo komentarą. Aš likau patenkintas šia žūkle. Kiekvienas toks eksperimentas suteikia patirtį ir kartu kelia klausimus. Į kuriuo bandydamas atsakinėti greičiausia tobulėji.

Kablys.lt

Paskui starkius su velke. Kaip pagauti ežerų „vilką“?

2019-07-15 22:08 Pasidalijimų 200 Komentarų 9

Du receptai, kaip liepos mėnesį gerai pažvejoti

2019-07-09 18:29 Pasidalijimų 45 Komentarų 3

Startinis jaukinimas ir feeder‘is

2019-07-08 17:26 Pasidalijimų 155 Komentarų 3

Tobula sistemėlė žūklei slankiojančia plūde

2019-07-17 23:05 Pasidalijimų 1 Komentarų 2

Sukam cigarus karšiams

2019-07-01 08:25 Pasidalijimų 362

Karšiai waggler'iu

2019-06-17 11:19 Pasidalijimų 297